LiteratūraKnygosDonelaičio skaitykla
Imk ir gyvenk
EMILIJA VISOCKAITĖ Gintaras Bleizgys. Estafetė. Esė. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. 141 p. Kai skaitau Gintaro Bleizgio eseistiką ar knygų recenzijas, visada kyla noras rašyti. Tada pilu dienoraščio lapus ir jaučiu, kad visi mano sakiniai persiėmę Bleizgio intonacija.
Nuobodžioji mistika
TOMAS MARCINKEVIČIUS Jaroslavas Melnikas. Kelias į rojų. Siurrealistinis romanas, apysakos ir apsakymai. V.: „Baltų lankų“ leidyba, 2010. 341 p. „Pavyzdžiui, Prancūzijoje bet kuris save gerbiantis vidutinis prancūzas perka knygas ir būtinai apie jas kalba, gurkšnodamas aperityvą.
Grafomanija ir liepsnų liežuviai
JURGA TUMASONYTĖ Sandra Bernotaitė. Gaisras. Novelės.V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010. 120 p. Naujiena Štai ir atėjo žiema: ponios įlindo į kailinius, laiptai – į ledo luitus, tikintieji – į adventą, švaistūnai – į kalėdinių prekių puotą. Rytas maišosi su vidurnakčiu, šąšta lūpos, inkščia gatvėmis cimpinėjantys šunys, o publika įsitaiso ant šiltų minkštasuolių
Poreikis rašyti
EMILIJA VISOCKAITĖ Charles Bukowski. Holivudas. Iš anglų k. vertė Gediminas Pulokas. K.: Kitos knygos, 2010. 264 p. Ch. Bukowskis savo ir savo literatūrinio alter ego Henrio Činaskio gyvenimais įkūnijo mizantropinę rezignacinę filosofiją.
Pagirtos tarp moterų, arba Lietuvos garbė
ALIUS AVČININKAS Aliodija Ruzgaitė. Prisiminimų blyksniai. Sudarė Alė Šimkienė. V.: Tyto alba, 2010. 244 p. Vargu ar čia tiktų pasakymas „koks mažas pasaulis“. Gal labiau derėtų sakyti: „Kiek mažai apie pasaulį žinome.“
Pro svetimas akis
JURGA TUMASONYTĖ Mindaugas Nastaravičius. Dėmėtų akių. Eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010. 96 p.
Skaitymo ūkai
EMILIJA VISOCKAITĖ Kęstutis Nastopka. Literatūros semiotika. V.: „Baltų lankų“ leidyba, 2010. 322 p. „Nuo 1993 m. ketvirtadieniais Centre vyksta tarpdisciplininiai seminarai“, – skelbia lietuviškas semiotikos interneto puslapis.
Prarasto laiko beieškant
EMILIJA VISOCKAITĖ Serhij Žadan. Anarchy in the UKR. Esė. Iš ukrainiečių k. vertė Vytas Dekšnys. K.: Kitos knygos, 2010. 192 p. „Tikrai kelionei nereikia tikslo, nereikia galinės stotelės, svarbiausia judėti, judėti į priekį, kiek tik leidžia bėgiai.“ (p. 141)