MILDA KIAUŠAITĖ Romualdas Požerskis. Lietuvos senamiesčiai 1974–1985. Fotoalbumas. V.: Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius, 2011. 224 p. O Viešpatie, didieji miestai jau nepaguodžiami ir prarasti. Kur bėgti, kai ugnies versmė arti? Ir nėr vilties jų neramioj lemty, ir laikas jų mažytis blėsta. Rainer Maria Rilke

MARIUS PLEČKAITIS Julien Offray de La Mettrie. Žmogus-mašina. Iš prancūzų k. vertė Petras Račius. V.: Vaga, 2011. 108 p. Ne visada drąsu ir lengva atmesti dievą (pavyzdžiui, redaktoriai, man net nenorint, perša rašyti iš didžiosios raidės, tarsi jau vartodamas žodį „dievas“ būtinai matai jį kaip visa ko Kūrėją, Absoliutą, tikrinį asmenį, kaip Jėzų).

TOMAS MARCINKEVIČIUS Prieš pradėdamas atskirai apžvelgti knygas, norėčiau pasiskųsti, kad nieko nėra sunkiau kritik(iuk)ui nei vidujai laikytis neutralios pozicijos. Baisu, kai negali pykti, nes knyga gera ir netvirkinanti jaunimo1, bet lygiai taip pat baisu ir kai negali gėrėtis, nes knyga nepalietė to kaulelio, to receptoriaus dubenyje, kuris verčia mintyse šaukti: „Taip, štai taip, taip ir reikia rašyti!“

JURGA TUMASONYTĖ Nuo to laiko, kai perskaičiau Mariaus Buroko straipsnį (http://www.bernardinai.lt /straipsnis/2011-07-14-marius-burokas-uzkietejusio-skaitytojo-kronikos-joyce-o-pasas-nematomos-bibliotekos-ir-eilerasciai-kiseneje/65787), kuriame buvo aprašytos skaitymo atostogos, ėmiau fantazuoti apie skaitymo sanatoriją užmiestyje.

EMILIJA VISOCKAITĖ Rasa Aškinytė. Lengviausias. Romanas. V.: Vaga, 2011. 232 p. „Kartais jie sustodavo ir bučiuodavosi. Man tai nepatiko“ (p. 47). Įsimylėjimas, pavydas, ilgesys Blankai atrodo it fantastiniai žvėrys, sprendimų ieškoma ne remiantis įsisenėjusiais Homo sapiens įpročiais, o eksperimento būdu, daiktai ir reiškiniai pasiaiškinami „Vikipedijos“ apibrėžimais.

TOMAS MARCINKEVIČIUS Romualdas Granauskas. Trys vienatvės. Novelių romanas. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011. 192 p. Granauskas, Aputis, Martinaitis, Geda – štai tau ir tikroji lietuvių literatūros mistika. Savi ir iki skausmo lendantys į kažkokią išskirtinai lietuvišką (?) sielos kertę žmonės

MARIUS PLEČKAITIS Venedikt Jerofejev. Maskva–Petuškai. Apysaka. Iš rusų k. vertė Dalia Saukaitytė. K.: Kitos knygos, 2011. 182 p. Per 2011 metų knygų mugę „Kitos knygos“ savo favoritu nebyliai laikė Alleną Ginsbergą ir jo knygą „Staugsmas, Kadišas ir kiti eilėraščiai“

MARIUS PLEČKAITIS Lauras Bielinis. Prezidentė. Monografija. K.: Knygius, 2011. 166 p. Šį kartą magiškojoje „Šatėnų“ skaityklėlėje – Lauro Bielinio monografija „Prezidentė“. Knygoje nemažai įdomių Dalios Grybauskaitės gyvenimo ir politinio virsmo istorijos detalių.

NERIJUS CIBULSKAS Literatūrinės Vilniaus slinktys 2011. Jaunųjų poetų, prozininkų ir fotografų kūrybos almanachas. Sudarė Aivaras Veiknys. V.: Naujoji Romuva, 2011. 156 p. Ar galimas toks apibūdinimas kaip „almanacho debiutas“? Tikriausiai taip.

EMILIJA VISOCKAITĖ Aleksandra Fomina. Mes vakar buvom saloje. Romanas. K.: Kitos knygos, 2011. 399 p. Kaip ir kiekvieną, šią smulkaus šrifto knygą pradėjau su viltimi. Skambios anotacijos mane irgi visada įkvepia: A. Fominos romaną „kritikai jau spėjo pakrikštyti XXI a. prarastosios kartos epu“