TOMAS MARCINKEVIČIUS Adaptuojantis prie mito Kijevo Rusia – tai tau ne šuns papas, tai devintas amžius, slavocentristams – pasaulio sukūrimo momentas, kai klajokliai variagai tapo galybe, šlovingaisiais slavais.

TOMAS MARCINKEVIČIUS Trys nuobodulio lygiai „Tu kur? Prie geležinkelio stoties? Gerai, eik tiesiai gatve, kurią matai, ir ten gale aš tave pasitiksiu“, – į ragelį kone rėkia Ania. „Nu bus tokie gotikiniai pastatai, aš ten lauksiu“, – ir padeda.

RAMUNĖ BALČIŪNAITĖ Yra patyrimų, kurie toldami laike vis labiau prie tavęs artėja. Tie išgryninti patyrimai persmelkia dar stipriau nei tada, kai buvo išgyventi tikrovėje. Atsiminimų nuotrupos užklumpa taip netikėtai, išnyra prieš akis iki smulkmenų ir nutvilko Balkanų karščiu

TOMAS MARCINKEVIČIUS Melas Keliauti yra sunku ir lengva dėl tų pačių priežasčių. Pirmiausia tai tikros nepriklausomybės iliuzija, kylanti iš neegzistavimo toje plotmėje, kurioje egzistuoji.

RAMUNĖ BALČIŪNAITĖ Kertam Lenkijos sieną. Laukiu, kol kas nors nutiks. Varšuvoj kelias valandas iki Krokuvos traukinio stumiam laiką didžiuliam prekybcentry. Daug kelionės laiko tenka praleisti ne itin malonioj aplinkoj, bet nepasakysi, kad veltui. Tas diskomfortas lauktas. Procesas prasideda. Dunda po manim bėgiais, lėtai, bet atkakliai tempiasi ir mane kartu.

GENOVAITĖ BONČKUTĖ Dulkės, karštis, horizonte, kur akys mato, milžiniški kalnų karpiniai. Pakelėse parašyta: Хуш омадед! Tai reiškia – sveiki atvykę. Jau dvi dienas traukiame Pamyro trakto žvyrkeliu per kalnus, šalia kelio ūžia purvina Piandžo upė, kitam krante – Afganistanas.