VALDAS PATUMSIS Prašom signalizuoti: ryte, dieną, vakare, net ir naktis, apgaubusi blizgiu, margaspalviu sariu gal didžiausią žemėje miestą, labai nesupyks. Tylinčio ir mirksinčio posūkiais – nesupras, apsignalizuos iš visų pusių, šypsosis, nervinsis, juoksis, grimasomis, rankomis kažką aiškins.

BEATRIČĖ JUŠKAITĖ Nėra nieko geriau už kelionę. Ir patikėkit: nenoriu, kad nuo paties pirmo sakinio jaustumėt glitų saldėsį, lakmusą banalybei indikuoti. Pažįstama ta tiesa ar ne, ji kiekvienąsyk maloniai save patvirtina.

IEVA GUDMONAITĖ Pa­bai­ga. Pra­džia Nr. 41 Bū­ti sve­čiu pas Hu­sei­ną Są­siu­vi­nį, ku­ria­me bu­vo ap­ra­šy­ta vi­sa, kas nutiko Ira­ne, pa­likau au­to­mo­bi­ly­je Len­ki­jo­je.

IEVA GUDMONAITĖ Tar­pi­nės ša­lys At­si­dū­riau prie tvis­kan­čios aus­ka­rų krū­vos, ku­rio­je vi­sos po­ros bu­vo su­si­mai­šiu­sios – jei pa­ma­ty­da­vai vie­ną tau pa­tin­kan­tį aus­ka­rą, ant­ro­jo tu­rė­da­vai ieš­ko­ti, raus­da­ma­sis ta­me bliz­gu­čių „lau­že“. Pir­miau­sia akis už­kliu­vo už aus­ka­ro snai­gės, iš­kart pra­dė­jau ieš­ko­ti ant­ro­sios

VYTAUTAS BRONIUS Pabaiga. Pra­džia Nr. 36 IX die­na, 2012-06-29

VY­TAU­TAS BRO­NIUS Tę­si­nys. Pra­džia Nr. 36

VY­TAU­TAS BRO­NIUS Tęsinys. Pradžia Nr. 36 V die­na, 2012-06-25

VY­TAU­TAS BRO­NIUS Nešk, kol ke­lias pa­si­baigs, Nešk, kol ma­no lai­kas eis.

LAURA ŠVEDAITĖ Ke­lio­nė – tai tar­pu­sa­vy­je ne­bū­ti­nai su­si­ju­sių at­si­tik­ti­nu­mų vi­su­ma, ku­riai bū­ti­na pa­si­duo­ti. Ant­raip – ke­lio­nė ne­įvyks. Ant­raip – ne­įvyks joks gy­ve­ni­mas. Api­brė­ži­mus mėgs­tan­tis ke­liau­to­jas

KRISTINA TAMULEVIČIŪTĖ Tak­si lauk­ti ne­rei­kė­jo. Pa­slau­gus die­du­kas ati­da­rė du­ris, ba­ga­ži­nės gi­lu­mo­je at­gu­lė la­ga­mi­nas, pa­me­nu, ku­rį lai­ką dar ne­su­pra­tau, kas vyks­ta, kol ga­liau­siai iš­le­me­nau, kad ga­ben­tų ma­ne į oro uos­tą, ir su­smu­kau ant už­pa­ka­li­nės sė­dy­nės.