LiteratūraKelionės
Mano Bergmano filmas
Baltija kaip ežeras – rami, nebanguota, skalaujanti archipelagą – tokią mačiau pro viešbučio langą. Pasteliniai namai, jachtos, kurias piešdavau terapiškai, pavargusi nuo svetimos kalbos; akmeninė sala, į kurią visi eina žiūrėti gulbių lizdo; žuvėdrų, tarsi kačių, klyksmai. Mačiau, kaip vienas kiras nešėsi grobį nuo lauko kavinės staliuko. Karlskrunoje vyko festivalis „Knyga ir jūra“ – beveik nieko iš oficialiosios dalies…
Londono knygų mugė
Visos knygų mugės panašios – tiek Leipcigo, tiek Paryžiaus, tiek Vilniaus, tiek Londono. Skiriasi nebent tuo, kad Londono knygų mugėje nenusipirksi… knygos. Jos funkcija – susitikti, parodyti, keistis kontaktais, sudaryti sandorius. Ir pats Londonas nelabai kuo skiriasi nuo Europos didmiesčių – nebe Dickenso laikai. Tik tiek, kad eismas priešinga kryptimi susuka galvą. Ir rozetės ne kaip pas žmones. Važiuodami…
15 minučių Šiaurės
Šiaurėje antgamtinis pasaulis visados yra šalia – už parduotuvės, kelio ženklo, o naktiniuose miestuose – už šviestuvo metamos šviesos apskritimo. Norvegai uoliai bando jo žemėlapį perbraižyti per dienas ir naktis tiesdami kelius, kasdami tunelius ir sprogdindami kalnus.
Beieškant Šahrazados
„Geriu tik porą kartų metuose per šventes, nerūkau, bet moteris labai myliu. Jos pačios pas mane ateina. Aš sėdžiu prie jūros, prieina prie manęs ir sako, gal galėtumėt kremu nuo saulės man nugarą patepti. Negaliu atsisakyti.“
Mano Švedija
Atšiaurus klimatas ir Arkties artumas, jūriniai vėjai, akmenuotos ir nederlingos pietų Švedijos žemės, sunkios sąlygos žemdirbystei suformavo švedų charakterio bruožus. Žmonės turi padėti vieni kitiems. Nors gatvės mažesniuose miestuose ištuštėja pasibaigus darbo dienai, o šventadieniais gali sutikti retus praeivius, tarpusavio santykių nuoširdumas nėra vien paprasta kaukė.
Kijevo mozaika
Kijevas mėgsta ūsus ir barzdas. Juos užsiauginę šventikai, paveikslų kazokai, draugiškų respublikų turistai, sutikti hipsteriai, pretenzingi brangių barbershopų kirpėjai ir jų lankytojai. Vešlius ūsus ir neprastą kaltūną turėjo geraširdis brodiaga, kuris šimtąkart per dieną trainiodavosi išnuomoto būsto kieme.
Buda šen, Buda ten, arba Dienos Pietryčių Azijoje
Anksčiau maniau, kad kelionės kaip koks tūkstantmečių senumo šventasis raštas gali pateikti atsakymus į visus klausimus, net tuos, kurių nesugalvojau užduoti, todėl tą stūmimąsi iš taško A į tašką B visada labai vertinau. Net nežinau, nuo kada kelionę galima traktuoti kaip prasidėjusią, sunku apibrėžti visą šį procesą, dažnai net jau kelyje dar nesijaučiu kur nors judanti, ir smegenys nusileidžia tik…
Lvovas
Lvovas labai gražus, vakarietiškas. Kaip buvęs Vilnius – maždaug prieš dvidešimtmetį dingęs Vilnius. Senamiesčio namų fasadai dar apšiurę, neišblizginti verslo…
Bulvaruose šviesu
Paryžius, banalusis meilės miestas, – Senos tiltų turėklai, kaip ir čia, apkarstyti vedybinėmis spynomis. Svarstau, ką imti į lėktuvą – Solveigos Daugirdaitės knygą apie Sartre’ą ir Beauvoir ar antikvarinį vertimą – sentimentalų kažkokio prancūzo romaną. Pasiimu sunkų kelionių po Prancūziją vadovą, kurio mažai prireiks, bet lėktuve sunku susikaupti skaityti ką nors kita. Kelionės naudingos tuo, kad kaskart prieš skrydį…
Iranas – kita Mėnulio pusė
Iš netrukus pasirodysiančios knygos Svečiuose. Privatus gyvenimas Šventės. Viskas Irane taip pat kaip ir visame pasaulyje. Ir televizijos laidos panašaus stiliaus kaip „Klausimėlis“, ir per radiją atsitiktiniam klausytojui užduodami kvaili klausimai, ir juokingų atsitikimų reportažai, viskas, kaip būdinga žmonėms: vyrai nori moterų, moterys – vyrų, o kas iš to išeina, kai toks nuolatinis valdžios spaudimas ir kontrolė, tai…
