LiteratūraŠiaurės katinai
Šnabždesiai ir riksmai
Vyrą nuo mažų dienų reikia mokyti paklusti. Dalis žmonų kreipiasi į profesionalų dresuotoją, dalis dirba pačios. Visgi dažnai nepavyksta visiškai išdresuoti vyrą. Čia reikia turėti specialių žinių ir patirties. Mes patariame eiti pas profesionalą, tačiau čia kiekvienos jūsų valia. Jeigu vis dėlto nusprendėte dresuoti pati, čia išvardiname pagrindines komandas: „sėdėt“, „pas mane“, „greta“…
Idealisto išpažintis ir mirtis…
Aš norėčiau būti kalakutu. Ir ne bet kokiu, o mėsiniu. Balbatuočiau sau per dienas. Šeimininkai rūpintųsi mano skilvio pilnatve. Laiką leisčiau šaunioje kitų mėsinių kalakutų kompanijoje (nėra nieko geriau už bendraminčius!) ir jausčiau didelį džiaugsmą bei begalinę laimę.
Lytinis ugdymas 1.0: kaip atsiranda pinigai
Kartą vienas žemiškas vyras, kuris, be to, buvo ir žemiškas tėvas bei turėjo žemiškų vaikų pametinukų porelę – berniuką ir mergaitę, nusprendė savo atžaloms išdėstyti gyvenimišką lekciją ir papasakoti, kaip atsiranda vaikai. Patogumo dėlei pavadinkime žemiškąjį vyrą Vergilijumi. Šeimos ir draugų jis vadinamas tiesiog Virgiu. Lygiai to paties patogumo dėlei vaikus pavadinkime Algirdu ir Aleksa. Septynmetį berniuką kol kas…
Kliudžiau 2
Tai buvo nedidelis, pilkas, purvinas, galbūt labai senas ir lėtas, o gal tiesiog labai kvailas balandis. Savanorių prospektu važiavau link centro. Man beveik privažiavus Krasnūchos „Maximą“, balandis, bandydamas perskristi tiesiai priešais mane skersai kelią, luposi į patį priekį, ten, kur „Toyotos“ ženkliukas. Išgirdau „bumbt“ per kapotą, priekinį stiklą…
Apklausa
Agnė pastatė mašiną duobėtame daugiabučių kieme, greta naujutėlaitės žaidimų aikštelės. Birželio pradžioje prieš šeštą buvo tvanku ir karšta kaip vidudienį, miestelis – pilnas gaivališkos žalumos. Kelionę į Vilkaviškį Agnė suplanavo vienam vakarui. Gūglo žemėlapiai atvedė prie pirmojo namo. „Jonas M., 86 m., L. gatvė 12-14“ – buvo pirmas punktas planelyje su apklausos dalyvių adresais. Apklausų įmonėje Agnė dirbo neseniai –…
Feljetonai
Viskas buvo ramu, viskas labai gera, ir staiga mūsų gerbiamoje geležinkelio S.–K. Gudermeso stotyje kažkas paleido gandą, atseit 18.00 traukiniu Nr. 12 iš Maskvos nuogi atvažiuos visi draugijos „Šalin gėdą“ nariai…
Aš Džeremis Bendiksas, žmogus…
Kieme už namo pamačiau žmogaus šešėlį, bet paties žmogaus – ne. Žengtelėjau jo link, bet šešėlis atsitraukė atgal. Šešėli̇̀nis buvo aukštesnis už mane. Ir dar mėgdžiojosi. Man sumosavus rankom, ir jis mosavo. Man pasileidus bėgti, bėgo iš paskos. Man sustojus, ir jis sustojo. Ir visą tą laiką neišleido nė garso. Užtat jis negalėjo dainuoti, o aš – galėjau.
Grojančios ir dainuojančios katės
Savaime peršasi mintis, kad jeigu katės dainuoja, tai aukšto intelekto katinai gali ir groti. Bent man taip atrodo. Tikri muzikantai ir dainininkai negali būti be savo ištikimų ir atsidavusių klausytojų, negali jie apsieiti ir be nuoširdžiai jų neapkenčiančiųjų.
Balandėliai
Negrynumas, nesimetrija vaikystėje man atrodė kilę iš blogio. Dabar svarstyčiau, kad vaikas instinktyviai ieško pusiausvyros ir aiškių struktūrų, į kurias galėtų įsitverti, nes kitaip jaučiasi nesaugus. Kai kada ši savybė išlieka ir suaugus – kaip tam tikras vaikiškumas, saugumo ir priklausymo poreikis.
Begonijos
Pradėkime nuo to, kad balkone mama augindavo begonijas. Greičiausiai tai buvo puošniosios begonijos, arba vadinamieji „ledinukai“ (Begonia semperflorens). O balkonai mūsų, šešiamečių ar septynmečių, pasaulio sistemoje buvo bemaž sakralios vietos. Pirmiausia tai buvo virš žemės pakeltos erdvės, kuriose vienu metu buvo ir baugu, ir jauku.
