LiteratūraŠiaurės katinai
Kirčiavimo pamokėlė
Rudens spalvos
Šiandien paskutinė rugsėjo, taigi, trisdešimtoji, diena. Kitados, veikiamas panašios nuotaikos, nutapiau impresionistinį paveikslą su rūkų gaubiamais miškais, pro miglas prasišviečiančia saule, pirmame plane voratinklyje kabančiu voru. Savo įpročiu ant paveikslo užrašiau pavadinimą – „Rugsėjo trisdešimt pirmoji“. Tik vėliau, peizažui jau kabant kažkurioje parodoje, susigriebiau, kad šis mėnuo trunka trisdešimt dienų, bet dėl akivaizdžios melagystės į mane nesikreipė nei tuometiniai…
Diena su patyčiomis
„Ir naktis neateis“
Brūkštelėjimai
Prezidentė D. Grybauskaitė tapo jau trečio milžiniško laivo krikštamote. Žiūrint, kaip šampano butelis dūžta į laivo bortą, net seilė ištįso. O manęs niekas nekviečia tapti katerio, valties, baidarės, kanojos ar nors vargano plausto krikštatėviu…
Šventvagystė
Tai buvo nedidelė balta katytė. Bet apie Biliūną prašau negalvoti. Pliušinis žaislas, nieko daugiau. Užtat tą vakarą manyje pabudo vagis. Sako, geri menininkai vagia. Taip sakoma perkeltine prasme. O šiuo atveju jokių perkeltinių prasmių. Nebent tai, kad mane neseniai perkėlė į Lukiškes. Tą vakarą manyje pabudo tikras vagis. O šį vakarą noriu papasakoti jums savo istoriją. Ši istorija nenusipelno…
Ketvirtas skambutis. Telefoninis sukčius
Bukinistės istorijos (3)
Smėlio žmogus
Visada vengdavau savo psichoterapeuto akių, nes jis pernelyg priminė Froidą. Tai man kėlė šiokį tokį nejaukumą. Maniškiui dažniausiai nuo nosies slysdavo akiniai, todėl jis laikydavo juos prirėmęs pirštu. Dar erzinančiai šniurkščiodavo ir pernelyg įdėmiai žiūrėdavo į akis. – Kada paskutinį kartą atostogavote? – jo balsas pasibeldė į mano mintis, kurias sesijos metu laikiau uždaręs. – Ne… Negaliu pasakyti, –…
