LiteratūraŠiaurės katinai
Piktas šuo
Pamatę tokį skelbimą, nebijokim, tik supraskim – tas šuneliukas visai gal nepiktas, o gal jo net nėra, skelbimas tik pagąsdinti… Paspėliokim: galbūt jo savininkas nesėkmių lydimas, iš gyvenimo ir savo paties liguistos sielos pinklių neišsivaduojantis psichiatro pacientas? Mažai norinčiųjų sakyti skaudžią tiesą.
Eilėraštis šuniui
Kirčiavimo pamokėlė
Rudens spalvos
Šiandien paskutinė rugsėjo, taigi, trisdešimtoji, diena. Kitados, veikiamas panašios nuotaikos, nutapiau impresionistinį paveikslą su rūkų gaubiamais miškais, pro miglas prasišviečiančia saule, pirmame plane voratinklyje kabančiu voru. Savo įpročiu ant paveikslo užrašiau pavadinimą – „Rugsėjo trisdešimt pirmoji“. Tik vėliau, peizažui jau kabant kažkurioje parodoje, susigriebiau, kad šis mėnuo trunka trisdešimt dienų, bet dėl akivaizdžios melagystės į mane nesikreipė nei tuometiniai…
Diena su patyčiomis
„Ir naktis neateis“
Brūkštelėjimai
Prezidentė D. Grybauskaitė tapo jau trečio milžiniško laivo krikštamote. Žiūrint, kaip šampano butelis dūžta į laivo bortą, net seilė ištįso. O manęs niekas nekviečia tapti katerio, valties, baidarės, kanojos ar nors vargano plausto krikštatėviu…
Šventvagystė
Tai buvo nedidelė balta katytė. Bet apie Biliūną prašau negalvoti. Pliušinis žaislas, nieko daugiau. Užtat tą vakarą manyje pabudo vagis. Sako, geri menininkai vagia. Taip sakoma perkeltine prasme. O šiuo atveju jokių perkeltinių prasmių. Nebent tai, kad mane neseniai perkėlė į Lukiškes. Tą vakarą manyje pabudo tikras vagis. O šį vakarą noriu papasakoti jums savo istoriją. Ši istorija nenusipelno…
