LiteratūraŠiaurės katinai
Brūkštelėjimai
Prezidentė D. Grybauskaitė tapo jau trečio milžiniško laivo krikštamote. Žiūrint, kaip šampano butelis dūžta į laivo bortą, net seilė ištįso. O manęs niekas nekviečia tapti katerio, valties, baidarės, kanojos ar nors vargano plausto krikštatėviu…
Šventvagystė
Tai buvo nedidelė balta katytė. Bet apie Biliūną prašau negalvoti. Pliušinis žaislas, nieko daugiau. Užtat tą vakarą manyje pabudo vagis. Sako, geri menininkai vagia. Taip sakoma perkeltine prasme. O šiuo atveju jokių perkeltinių prasmių. Nebent tai, kad mane neseniai perkėlė į Lukiškes. Tą vakarą manyje pabudo tikras vagis. O šį vakarą noriu papasakoti jums savo istoriją. Ši istorija nenusipelno…
Ketvirtas skambutis. Telefoninis sukčius
Bukinistės istorijos (3)
Smėlio žmogus
Visada vengdavau savo psichoterapeuto akių, nes jis pernelyg priminė Froidą. Tai man kėlė šiokį tokį nejaukumą. Maniškiui dažniausiai nuo nosies slysdavo akiniai, todėl jis laikydavo juos prirėmęs pirštu. Dar erzinančiai šniurkščiodavo ir pernelyg įdėmiai žiūrėdavo į akis. – Kada paskutinį kartą atostogavote? – jo balsas pasibeldė į mano mintis, kurias sesijos metu laikiau uždaręs. – Ne… Negaliu pasakyti, –…
Netikros odos lagaminas
AAAAAA
Ta moteris. Na, ta moteris buvo visai maloni ir nepavojinga. Ne ji pradėjo. Jos dėdė buvo snieginių arbūzų auginimo pradininkas. Mirdamas testamentu paliko visą ūkį jai. Taip ir matau jos dėdę vaikštantį po sovietinių laikų turgų. Šiek tiek virpančiomis rankomis. Klausiantį gruzinų (dabartinių kartvelų) su aerodrominėmis kepėmis, ar labai pas juos šalta. Kurie arbūzai yra iš šalčiausių Gruzijos vietų?…
Nugalėtojas
Tvankioje betoninio daugiabučio svetainėje prie išblukusiais gėlėtais tapetais nuklijuotų sienų glaudėsi suklerusios lentynos, nukrautos sovietmečiu išleistomis knygomis, žurnalais „Modelist konstruktor“ ir įvairiais tautinių motyvų menkniekiais. Nuo palubės kambarį stebėjo dulkėtas molinis Vytis, kurio šypseną slėpė ūsai ir šarvų antsmakris. Senelis užsidėjo akinius. – Dabar žiūrėk, – pasakė. – Stumi karaliaus pėstininką į priekį. Per du. Atsidaro kelias rikiui –…
Taip kalbėjo Ikas Vuonagalas
Jis buvo riboto proto, tad be aukštojo išsilavinimo nieko nebūtų pasiekęs gyvenime.
Kodėl aš…
…nevalgau vištienos? Viena moteris pasakojo, kad jos vaikystėje name prie miško parko gyvenanti jų šeima augindavo keletą vištų ir gaidį. Prisiminė poros jų vardus – Cidonija, Saulė… Kitos jų irgi buvo ne bevardės, bet jų vardus užmaršties upė Leta nusinešė į nebūtį (savus gyvenimus pabaigdavo nukaršusios nuo visiškos senatvės). Gaidžio funkcijos visiems žinomos, todėl šeimininkai jį vadindavo tiktai Gaidžiu.…
