LiteratūraŠiaurės katinai

Vil­kas ir ėriu­kas

ANDRIUS PATIOMKINAS

Mažieji solipsistiniai gojai

OTI­LI­JA KER­BE­LY­TĖ

Be generalinės repeticijos

TOMAS DIRGĖLA Pir­mas pa­veiks­las Te­at­ro sce­na. Pa­ky­la už­dan­ga. Prie­šais žiū­ro­vus – de­ko­ra­ci­jos, vaiz­duo­jan­čios ban­gų ska­lau­ja­mą jū­ros kran­tą ir dan­gu­je švie­čian­čią sau­lę.

Žertva ant smūgio

GINTAUTAS LESEVIČIUS Mes ne­nu­mi­rę – mes tik ne­gy­vi… Ba­lys Sruo­ga, MISERERE III

Ge­ni­jus svei­ki­na po­etą Eu­ge­ni­jų

JŪ­RA­TĖ SKRE­BIŠ­KY­TĖ (Kny­gos pri­sta­ty­mo sce­na­ri­jus) Vei­kė­jai: Sal­va­do­ras Dalí, po­etas Eu­ge­ni­jus, pro­fe­so­rė dei­vės var­du, gar­si eseis­tė, ge­ras po­eto drau­gas po­etas, vie­nas ki­tas lei­dyk­los at­sto­vas, kri­ti­kė tuo pa­čiu dei­vės var­du, ke­le­tas kal­ban­čių skai­ty­to­jų.

Svei­kos, ma­my­tės,

ar­ba Dvi­aukš­čiai ke­lio­nių sap­nai KALAMBIJA PIKČERS Fo­ru­mes­ka (ištrauka)

Pseu­do

Pa­si­ro­džius Émi­le’io Aja­ro ro­ma­nui „Pseu­do“, Pran­cū­zi­jo­je vy­ko ar­šios dis­ku­si­jos dėl šio kū­ri­nio au­to­rys­tės. „Les Nou­vel­les Littérai­res“ 1981 m. lie­pos 8 d. pub­li­kuo­tas Pau­lio Pav­lo­wit­chiaus, Émi­le’io Aja­ro ir Ro­mai­no Ga­ry po­kal­bis-dis­ku­si­ja apie kū­ry­bą ir li­te­ra­tū­rą su­lau­kė pla­taus at­gar­sio.

Stipri priemonė

MICHAIL ZOŠČENKO

GINTAUTAS LESEVIČIUS. Eilės

Re­nė De­kar­to vai­kys­tė

JURGIS VININGAS Ma­ža­sis De­kar­tas dar ne­pra­dė­jęs kal­bė­ti pa­ro­dė stip­rią aist­rą uni­ver­sa­lia­jam pa­ži­ni­mui: štai, pa­vyz­džiui, bū­da­mas sep­ty­nių mė­ne­sių to­bu­lai įval­dė ono­ma­to­pė­jos me­ną, ir apy­lin­kės me­džio­to­jai sa­vait­ga­liais ėmė rink­tis De­kar­tų na­muo­se mo­ky­tis tech­ni­kos pa­slap­čių iš ge­nia­lio­jo kū­di­kio.