LiteratūraŠiaurės katinai
Sanatorija
LUŠIKNENKA. Praskleisk chalatą – koją parodyk. Fui! Kiek plaukų! Galėtum nusiskusti.
ŠUDIN. Aš ne boba, kad kojas skusčiausi.
LUŠIKNENKA. Tiek to – gerai bus. Atsikąsiu gabalėlį – skanu bus – šviežiena!
ŠUDIN. Neskaudės?
LUŠIKNENKA. Ne.
Kaip prasilenkti su gvančiais, hokitais ir kalnais milžinais
Siauruose kultūrininkų sluoksniuose plačiai žinomų parahokinių rogučių žaidynių data, tartum Velykų, kilnojasi: šiemet jos įvyko sausį. It ridenami loveliu margučiai, nuo kalnelių vėl dardėjo Hokio garbintojai ir prieteliai spalvingais apdarais ir padargais, šįsyk, regis, susirinko kone svajonių komanda.
Kas yra pinigai?
Yra toks senas posakis, kad pinigai – visų blogybių šaknis. Aš sakyčiau, kad visų blogybių šaknys yra pinigai… ir nedoros moterys.
Brangiausias turtas
Viską įvardinti reikia ne žmogui, bet išmaniajam įrenginiui, kad nepainiotų ir nepultų paslaugiai užbaigti pradėto rašyti žodžio šaknį: nori į paiešką įrašyti, tarkim, „nuos…“, tau meta „Nuostabus protas“, „nuostabioji moteris“, „nuosavas kapitalas“, o tu tenorėjai įrašyti „nuosmukis“.
Žvėrys ir žmogėdros
Vėl tiesiu prie benzino pistoleto sustingusią ranką.
Vyro veidas artėja prie mano veido. Išsižioja burna, balti tvirti dantys transformuojasi į iltis.
– Aš tau nukąsiu nosį.
Gūtenmorgenas ir lietuvių kalba
Šį rytą Gūtenmorgenas prisiekė pagal Roland’ą Barthes’ą – nebus „teksto be laiko žymės“ ir jis sistemingai tobulins lietuvių kalbos žinias vadovaudamasis tautiečio poeto Jurio Kronbergo nuostata: „Kalba yra regėjimas / Kalba yra trečioji akis.“
tu neprašei manęs parašyt
gera poezija
vienas du
žodžiai
eilutėje
vienas du
daugiau
negu žodžiai
nemokamas grožis
Kvieskit nerangūnams pareigūną
Galbūt jums netgi teko girdėti apie nerangalitą? Mat ligai įsismarkavus žmonės pasidaro ypač nerangūs, pavyzdžiui, išsiduria akį atidarydami spintelę, atsitrenkia į stiklines duris eidami iš pastato, pirmam šaltukui paspaudus tuojau išsitėškia ant ledo arba tiesiog užkliūva už savo susipainiojusių kojų (neklauskit kaip, aš irgi nežinau).
Brūkštelėjimai
Kažkada senelis dainavo: mažam kambarėly ugnelę kuriu. Vėliau anūkas nupirko jam išmanųjį. Dabar senelis atsikėlęs ryte įsijungia išmanųjį ir per jutubą žiūri, kaip jis anksčiau dainuodavo: mažam kambarėly ugnelę kuriu…
Iš teatro darbuotojos užrašų… (3)
Vyras eina į galinę rūbinę. Aš stoviu ir nulydžiu jį akimis. Jis sustoja ir atsisuka. Aš žiūriu į jį. Jis žiūri į mane. Tylime.
– Ar norite mane nurengti?
Aš žiūri į jį. Jis žiūri į mane.
– Galite ir pats nusirengti.
Aš žiūri į jį. Jis žiūri į mane.
– Galite ir pats nusirengti.
