LiteratūraŠiaurės katinai
Asistentas
– Šunims čia negalima, – pasakiau, kai, išlydėdama vieną nevykėlį, iškišau iš savo biuro galvą ir turėjau progos mestelėt akį į laukiančius.
Aukšta žolė
– Nykštukas ekshibicionistas, orgijos, metrinė erkė, dar ir narkašų landynė. Mere, susimildamas, darykite ką nors. Metas veikti! – cypsi sekretorius.
Birželis, vasaros pradžia
Prakurų deginimo greitį lėtina ir tai, kad iš patirties žinau, jog tarp tokių popiergalių gali pasitaikyti kas nors svarbaus – pamirštas dokumentas, jau nebegaliojantys piniginiai banknotai ar šiaip kas nors primenantis šlovingą praeitį. Taip atsitiko ir šį kartą: radau neišvaizdžiame voke prieš septyniolika metų gautą laišką su atgaliniu prancūzišku adresu.
Odė neoliberalizmo džiaugsmui
10 valandų darbo „Ozo“ prekybos centre.
Nėra minčių apie sąlygų pagerėjimą, kitais metais irgi nuoma brangs,
„Vilkyškių“ tepamas sūrelis kainuos 2 eurus, „Maxima“ mažins kainas.
Arba
„Vinted“ forumo moderatorius ir kavytė su biuro dalbajobu, kuris visada nešioja šviesiai mėlynus marškinius.
Brūkštelėjimai
Nuvažiavęs į Romą užeik pas fiziką Omą, sukelk jam dirbtinę komą, paskui užsuk pas Romą, su juo išgerkite butelį romo ir nekreipkite dėmesio, ką apie tai pagalvos ant sofos sėdintis filosofas Fromas.
●
man patinka poetai
tie žvaigždžių optimistai
jie rašo ir skaito eiles
vieni kitiems
Sanatorija
LUŠIKNENKA. Praskleisk chalatą – koją parodyk. Fui! Kiek plaukų! Galėtum nusiskusti.
ŠUDIN. Aš ne boba, kad kojas skusčiausi.
LUŠIKNENKA. Tiek to – gerai bus. Atsikąsiu gabalėlį – skanu bus – šviežiena!
ŠUDIN. Neskaudės?
LUŠIKNENKA. Ne.
Kaip prasilenkti su gvančiais, hokitais ir kalnais milžinais
Siauruose kultūrininkų sluoksniuose plačiai žinomų parahokinių rogučių žaidynių data, tartum Velykų, kilnojasi: šiemet jos įvyko sausį. It ridenami loveliu margučiai, nuo kalnelių vėl dardėjo Hokio garbintojai ir prieteliai spalvingais apdarais ir padargais, šįsyk, regis, susirinko kone svajonių komanda.
Kas yra pinigai?
Yra toks senas posakis, kad pinigai – visų blogybių šaknis. Aš sakyčiau, kad visų blogybių šaknys yra pinigai… ir nedoros moterys.
Brangiausias turtas
Viską įvardinti reikia ne žmogui, bet išmaniajam įrenginiui, kad nepainiotų ir nepultų paslaugiai užbaigti pradėto rašyti žodžio šaknį: nori į paiešką įrašyti, tarkim, „nuos…“, tau meta „Nuostabus protas“, „nuostabioji moteris“, „nuosavas kapitalas“, o tu tenorėjai įrašyti „nuosmukis“.
