LiteratūraŠiaurės katinai
Renė Dekartas
Dekartas armijoj, užuot marširavęs po šlykščias teutonų purvynes, visų labiausiai mėgo lindėti pas kakalį šiltą, dėl ko komradai jį pravardžiavo Pečialinda. Būdavo, išlenda Renė iš to savo pečiaus visas aprūkęs, pasvilusia sermėga ir pasinėšina į kaimą vyno bei žvakių zopostui užsipirkti. Tai kaimiečiai jau iš tolo rėkdami į šalis išsilaksto žabtais skalambydami: „Achtung, velinas, peklinis, ratavokit!“ O vaikai tik akis…
n…u…o…g…i…r…d…o…s
Pravardės būdavo ne tokios žiaurios. Danielius Mekinkovas, animacininkas
Apreiškimas
Savo uošvienę vadinau Ypata. Į akis, žinoma, kreipdavausi į ją vardu – Jūs, Galina, bet mobiliajame telefone buvau priskyręs ją prie YPATŲ grupės ir specialiai jai parinkau skambučio melodiją, kad žinočiau, kada nereikia atsiliepti. Ta moteris tikrai buvo ypatinga. Iki pensijos ji visą gyvenimą praleido vieno paukštyno firminėje parduotuvėje sverdama vištų šlauneles. Išėjusi į pensiją, ji ėmė kasdien bažnyčioje svarstyti…
Nelaimingas atsitikimas
Šiuo pareiškimu, būdamas blaivaus proto ir sveikos galvos, atsakingai paaiškinu, kas man nutiko tokios ir tokios dienos vėlų vakarą mano bute tokiu ir tokiu adresu. Gulėjau aš lovoje ir žiūrėjau televizorių, kai staiga išgirdau durų skambutį. Iš netikėtumo pašokęs, pakaušiu trenkiausi į liustrą. Apsvaigęs ir nežinodamas, ko griebtis, kirstinę žaizdą galvoje pabandžiau uždeginti lygintuvu. Lygiai po penkių minučių pirmosios pagalbos…
Debilė. 2004 metų naktį
Skiriu Simai (Kempiniukui) Vargšas vaikinas. Neįsivaizduoju, kaip jis turėjo jaustis, staiga pasibaigus parakui. Buvo užsisakęs visą valandą, o ta jo valanda dar tik prasidėjus. Ir nieko nebeįmanoma buvo padaryti, ničnieko – pasididžiavimas virto gėda. Iš tikrųjų, galėjau iškart išeiti, pasišalint ir palikt jį su savo gėda, nes juk taip nieko ir nesuspėjo įvykti. Bet man tada jo kažkaip pagailo, toks…
Trumpoji proza
Deividas Hiumas Hiumas, sakoma, buvęs ponas didžiai emocingas, nepastovaus, karšto būdo. Vieną dieną, būdavo, prisiskolina pinigų iškilmingai pasižadėjęs juos kuo skubiausiai grąžinti, kitą dieną jau – žiū – užmatęs buvusį prietelių, sparčiai nėšinasi į kitą gatvės pusę, suka akis neva į zyliojančius šunis, neva į savo pušnis. O jei kas nors tą jam prikiša, tai tik rausta, pučia žandus, krato…
Pliaže
Karštomis vasaros dienomis pliaže susirenka daug žmonių. Jie čia ateina pasikaitinti saulėje, pasimaudyti. Kaip laikytis pliaže? Atsakymas vienas – kuo paprasčiau ir kukliau. Jei pliažas toli ir iki jo reikia paėjėti gatve ar pavažiuoti tramvajumi bei autobusu, tai, žinoma, bus nepatogu vykti, apsivilkus chalatu ar pižama. Tačiau jei pliažas netoli, tai drąsiai galima eiti, apsivilkus chalatu ar pižama. Į pliažą…
Oscaro Wilde’o klausimynas
Mariaus Ivaškevičiaus, Jūratės Baranovos ir Rimvydo Stankevičiaus anketos
Bergždžios gyvenimo sinonimų paieškos
ROKAS POVILIUS Gyvenimas mūsų kaip gėlė laukinė, Čia žydi, žaliuoja, čia dalgis nuskynė. Maironis
