Nusiunti esė bandymą redakcijai, gauni neigiamą atsakymą ir pradedi iš naujo. Tekstą reiktų veržti, – kartoji mintyse redaktoriaus pasiūlytą egzotišką mantrą, svarstai…

Verslininkas su ramentais ir du jį lydintys asmenys, nešini nedideliu karsteliu, stoviniavo prie aukštų kaltinių vartų…

Bibliotekininkas Enciklopedijus Žodynavičius miegodamas vartėsi ir sapnavo košmarą, kuris jį kamavo jau daug naktų iš eilės…

Atsikėlęs ryte įsijungiau radiją ir išgirdau, kad neseniai Rusijos kariuomenės daliniai įsiveržė į Lietuvos teritoriją…

Turėjau homoseksualų draugą vardu Feliksas. Akivaizdžiai gražus žmogus: pusilgiai banguoti šokolado spalvos plaukai, šviesiai mėlynos akys, aukštas, plačių, tvirtų pečių…

Sako, Chruščiovas buvęs protingas žmogus. Bet pianistas Vladimiras Aškenazis – dar protingesnis…

Kai atidaręs mašinos kapotą Kęstas pamatė į save įsmeigtas krauju pasruvusias katino akis bei išvirtusius vidurius (ir kaip jie tilpo į tokį mažą kūnelį), susiraizgiusius aplink variklį it vijokliai, nusprendė – gana. Ir čia pat, panardinęs rankas į gličią masę ir it kokį siūlų kamuolį bandydamas atnarplioti katino vidinius organus, pradėjo regzti planą, kaip čia neskausmingai ir nepastebėtai išėjus iš…

Skaičių pasaulyje gyveno du gan paprasti skaičiai – septyni ir dvylika. To skaičių pasaulio gyventojai skaičiai save tapatino tik su vienu požymiu – savo skaitmeniniu dydžiu. Jie pripažino tik panašius į save – kartotinius. Pavyzdžiui, septyni galėjo pasidalinti savo mintimis su keturiolika ar dvidešimt vienu, bet visiškai nesuprato penkių, aštuonių ar devyniolikos. Be abejo, jis nesuprato ir dvylikos esmės. Galėjo…

Tik tautelė skausmingai nekantri. Nori viską gauti čia ir dabar. Netgi draugui Josifui Visarionovičiui prireikė laiko. Šiandien visi gyvena kaip pasakoje…