Lankydamasi Baltarusijoje, nusipirkau laikraštį „Ženskaja gazeta“ (leidžiamas Minske, rusų kalba) – tikra feministinė įdomybė…

Romas Smilius – pirmasis neginčytinas lietuvis, gavęs Nobelio literatūros premiją. Visgi jei ne istorinis laimėjimas, dauguma Romo tautiečių gal niekada ir nebūtų įsiminę šios šiaip jau ne visai dažnos pavardės. Štai netgi Lietuvos nacionalinei kultūros ir meno premijai kaunietis nominuotas tik dabar. Tiesa, anksčiau laureatui nedaug trūko, kad būtų patekęs į žurnalą „Žmonės“, bet tą savaitę jo vietą užėmė interviu…

Kol mano klasės draugai mokydavosi žodžių dalių ar literatūros kūrinių, aš skaičiuodavau ir skaičiuodavau. Ne todėl, kad man patikdavo matematika ar sekdavosi skaičiuoti. Skrupulingai tarsi vertingiausią druską sverdavau, išeis bent ketvertas trimestre ar neišeis. Išbris mano metinis vidurkis į teigiamą balą ar ne. Tai buvo kova už išlikimą. Nes nuo to priklausė, leis mane į aukštesnę klasę ar paliks antriems…

Toks įspūdis, kad kažkas ima ir nusprendžia: būtinai yra kelionių metas. Atrodo, kad visus žmones tiesiog apsėda keliavimo manija – kaip kokias sparnuotas skruzdėles, kurios visos vieną vakarą pakyla ir išskrenda nežinoma kryptimi. Kaip kokius skėrius, kuriuos gena alkis ir jie lekia į svetimas teritorijas su visais vaikais, giminaičiais, šeimų draugais ir kaimynais. Kaip kokius banginius, kurie ištisomis kolonijomis lipa…

Tauta susiskaldė – perskilo į dvi puses. Viena pusė sako, kad griauti nereikia: tos skulptūros – istorijos liudytojai, ženklai, praeities gyvenimo faktai. Istorijos griauti nevalia. Bet kita pusė griežtai prieštarauja…

1. Nueikite į soc. draudimo įstaigą.
2. Kantriai laukite eilėje pirmame laukiamajame.
…

Jei kokius tris keturis kartus esu buvusi kaimyninėje Latvijoje, tai tik todėl, kad turiu istorija besidomintį tėvą, kuris nepatingi manęs išvežioti po visas įmanomas baltų istorijos vietas keletą kartų per metus…

persukdami laikrodžius kamščių neišdursim, nusižvengė taksistas, šaranas beveik nejudėjo…