LiteratūraŠiaurės katinai
Kuršėno šalies pasakos
Iš medžio gimęs, tuščiaviduris, su žarnomis draugauja. Jas tampant apsiverkia. (Smuikas)
Gimė medinė, tokia ir paliko. Kuomet pakyla, visi suklūsta ir širdimi jos balso klauso. (Batuta)
Feniksas
Aivaras norėjo tapti rašytoju. Atrodytų, juk nieko nėra paprasčiau – tiesiog imi ir rašai. Aha! Tik Aivaras nebuvo iš tų žmonių, kurie mano, kad geri dalykai gali taip va imti ir nutikti. Ne, Aivaras norėjo kankintis dėl rašymo. Jeigu būtų leidęs sau rašyti daugiau, tai laisvai būtų galėjęs viename iš kūrinių į žodžius sudėti savo troškimą sudegti literatūrinėse skausmo liepsnose…
Kaip rašyti meilės laiškus tarpukario Lietuvoje
Dabar, atėjus Tamstos varduvių dienai, sukaupęs visas savo jėgas, pasiryžau atverti Tamstai savo širdies paslaptį. Taip… Aš Tamstą myliu!
Alkio grožis
Viskas prasidėjo pirmadienį. Sekmadienis yra mano vandens diena, sekmadieniais nevalgau. O pirmadienį suvalgiau: pusę obuolio, pusę lėkštės makaronų be padažo, žalių lapinių salotų su daug daug acto ir jogurto. Ir, deja, tai, ko negalėjau valgyti, bet ką man pakišo ta ragana Karmen. Negaliu sulaukti, kad išvažiuotų! Nervina mane, ruonė; jos violetiniai nagai, gailestingas žvilgsnis, mažos patinusios kojos aukštakulniuose bateliuose. Ir…
Miniatiūros
Vaikai yra kažkas, ko nepaaiškinsi nei žodžiais, nei gestais. Jie gyvena lyg ir mūsų, suaugusiųjų bei peraugusiųjų, pasaulyje, bet viską mato kitaip, kitaip ir vertina. Jie nežinia iš kur žino, kas yra norma, fiksuoja nukrypimus nuo jos ir drąsiai skelbia.
Iscariote
Šventai gašlus rokas, arba Nepraustaburnio dainiaus paieškos
Jau tarpukariu Lietuva pagal savo galimybes turėjo roko žvaigždę. O svarbiausia – toji buvo nepatogi ir apgaubta nedorovingais mitais. Tiesa, šiek tiek trūko iki muzikos. Tai…
Apie miesto erdvių užkalbėjimus, gatvės rašytojus ir Žaliojo tilto žalumą
„Mielas menininke, pasak vietinio mito, Vilnius yra vieno žmogaus asmeniškos, nors ir nesąmoningos, fikcijos produktas. Vilnius gimė iš sapno.“ Sapnavo Vladimiras Toporovas, Gedimino prospektą paversdamas šv. Jurgio ietimi, o Nerį – drakonu. Sapnavo ir Mindaugas Navakas, kablį pagavęs ir mums Vilniaus sąsiuvinius palikęs. Sapnavo Viktoras Cholinas, todėl vis dar apgailestaujame praradę jo nepaprastąjį Karoliniškių kosmodarželį. Sapnavo ir Aidas Giniotis, todėl…
Laukai prie Jamunos
Ne bet kas gali patekti į Vrindavaną, o tik pats nuolankiausias, nuolankesnis už žolės stiebą. Kadangi aš esu tokia sunkiai nulenkiama kaip medis, man, ko gero, ne taip lengva ten patekti. Privalai būti lyg lengvutė nendrė, kuri nulinktų nuo kiekvieno Vrindavano gyventojo žingsnių sukelto vėjo. Čia mūsų sielų namai, čia amžinai šventė – ryte pabundu nuo lauke skambančių mantrų ir…
Laimės rate
Visiems būna sunku, bet kai kurių bėdos nesibaigia niekada. Tuo galima įsitikinti užsukus į UAB „Sparnalita“. Nuo žodžio sparnai, savaime suprantama. Tikriausiai aš čia dėl darbo skelbimo? „Sparnalita“ nuolat ieško paštininkų, visą laiką matau laikraštyje: „Reikalingi kurjeriai, skambinti telefonu (vis kitu). Genadija.“ Kartais: „Savo srities lyderė ieško…“ Aš irgi tam tikra prasme savo srities lyderė, todėl darbo skelbimas niekuo dėtas…
