LiteratūraŠiaurės katinai
Tyrinėjimai aplink mėlyną knygą (tekstas tik dėl akių)
Šį mėlynos ir baltos spalvų bilietą radau mėlynos ir baltos spalvų knygoje – Michelio de Certeau „The Practice of Everyday Life“. Ją parsisiunčiau internetu iš Amerikos per naudotų knygų internetinę parduotuvę. Buvo smalsu ištirti, kur nuves jo skleidžiama informacija…
Pelės įvaizdis kinų ir lietuvių kalbų frazeologizmuose
Lietuvių mitologijoje pelė dažniausiai apibūdinama kaip nešvarus gyvis, kuriam būdingas neįtikėtinas vislumas ir apetitas. Stiprūs pelės dantys gąsdino ir kartu kėlė pagarbą. Pelių pragraužti drabužiai laikyti suterštais ir aiškinti kaip būsimos nelaimės ar net mirties ženklas. Kita vertus, suvalgyti tai, ką prakando pelė, – stiprinti dantis. Pelė sietina su Velniu, dažnai jis siunčia pelę specialių užduočių atlikti. Neišsiskirianti pilka spalva…
Gegužės 7 d. – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena
СПАУДА, КАЛБА, КНИГАС АТГАУК ИШ НАУЬО
Antraštės
Mariaus Buroko paskyroje feisbuko lankytojai nutarė pasilinksminti, pateikdami lietuvių literatūros ir tautosakos kūrinių antraščių improvizacijas bulvarinių leidinių stiliumi. Siūlome susipažinti, kaip dienraščiuose būtų pristatyti kai kurie klasikiniai kūriniai, autoriai ir jų biografijos.
Vienos valandos istorija
Vis dėlto savo vyrą ji mylėjo… kartais. Dažniausiai ne. Koks skirtumas! Pasitikėjimas savo jėgomis dabar buvo svarbiausias jos esaties impulsas, o meilė – neįmenama mįslė – nė iš tolo jam neprilygo!
– Laisva! Laisva kūnu ir siela! – šnabždėjo ji toliau.
Kitas žmogus
Penktadienio vakaras. Sučirškia durų skambutis. Atidarau. Už durų stovi kresnas vyras. – Labas vakaras, – sakau aš. – Atvykau, – taria jis. – Užeikite! Jis įeina. Stabtelime prieangyje prie drabužių spintos. – Atleiskite, kad taip drėgna, – sakau. – Saulė tik trumpam švysteli į šį butą. Pripratau. Eikite paskui mane. Jis eina. – Ar galiu jums pasiūlyti arbatos, kavos? Pasivaišinkite…
Kuršėno šalies pasakos
Iš medžio gimęs, tuščiaviduris, su žarnomis draugauja. Jas tampant apsiverkia. (Smuikas)
Gimė medinė, tokia ir paliko. Kuomet pakyla, visi suklūsta ir širdimi jos balso klauso. (Batuta)
Feniksas
Aivaras norėjo tapti rašytoju. Atrodytų, juk nieko nėra paprasčiau – tiesiog imi ir rašai. Aha! Tik Aivaras nebuvo iš tų žmonių, kurie mano, kad geri dalykai gali taip va imti ir nutikti. Ne, Aivaras norėjo kankintis dėl rašymo. Jeigu būtų leidęs sau rašyti daugiau, tai laisvai būtų galėjęs viename iš kūrinių į žodžius sudėti savo troškimą sudegti literatūrinėse skausmo liepsnose…
Kaip rašyti meilės laiškus tarpukario Lietuvoje
Dabar, atėjus Tamstos varduvių dienai, sukaupęs visas savo jėgas, pasiryžau atverti Tamstai savo širdies paslaptį. Taip… Aš Tamstą myliu!
