LiteratūraŠiaurės katinai

LINA LIUCIJA OŽERAITYTĖ

Knygyne

– Ar turit Kristijono Sabaliausko knygą?
– Gal galėtumėte pavadinimą pasakyti?
– „Rerum silvijum“, ką – jūs nežinot? Čia populiariausias rašytojas Lietuvoj!
JULIJA DAVIDAVIČIŪTĖ

Geresnio gyvenimo link

  Jau kurį laiką Kipras norėjo susirasti merginą. Tokią, su kuria galėtų pasikalbėti, palaikyti už rankos ir pasidalinti lova. Tik, matyt, mergina niekaip nenorėjo surasti Kipro, atrodydavo, net tyčia apeidavo jį, liesą ir kampuotą, lanku. Galbūt dėl to, kad ta lova, kuria Kipras mielai dalintųsi su mergina, stovi tame pačiame kambaryje kaip ir jo močiutės guolis. Ir kas, kad ji…

EGLĖ FRANK

Marysia

  Tą butą išsinuomojai daug negalvodamas – vieta ir kaina tiko, kaip tik buvai įsidarbinęs sanitaru, per pažįstamus, puse etato, dar pažadėjo pridėti tėvai. Nebuvo labai svarbu, kur grįžti nakvoti, nes mokytis reikėjo daug, antras medicinkės kursas, bet iškart kilo problemų su Inga – butas jai nepatiko, suraukė nosį vos įžengus: sena maniera raštuotais kilimais nukabinėtos sienos, koridorius išklotas Lenino…

RAMÓN GÓMEZ DE LA SERNA

Gregerijos, arba Paprastumo paradoksai

B yra abėcėlės žindyvė.
q – tai p, grįžtanti po pasivaikščiojimo.
G – tai C, atsisakiusi ūsų ir barzdelės.
W – tai M, kai ją lygina.
U – tai abėcėlės pasaga.
O – tai abėcėlės žiovulys.
S – tai abėcėlės kablys.
X – tai abėcėlės sulankstomoji kėdutė.
ARNOLDS AUZIŅŠ

Čia Rainis skambina…

Latvių poetas, dramaturgas, publicistas Arnoldas Auzinis (g. 1931) daug metų rinko anekdotus apie latvių rašytojus ir išleido 7 jų rinkinius. 2015 m. pasirodžiusi rinktinė „Ir rašytojas yra žmogus“ yra savita mažoji latvių literatūros istorija, perteikta anekdotais.     Gyvenimo pabaigoje Krišjanis Baronas svečiuodavosi pas seserį Dundagoje. Dingų namuose jis pjaudavo malkas, vaikščiodavo po mišką. Ilga balta barzda, balti marškiniai, šviesios…

ILJA ILF, JEVGENIJ PETROV

Direktyvinis kaspinėlis

Du žavingi darbo žmonės gulėjo pliaže. Kalbėsime trumpai, telegrafiškai. Jiedu buvo jauni kablelis, jiedu buvo gražūs taškas. Dar trumpiau. Jiedu buvo tokio amžiaus, kada eilėraščiai rašomi neritmuotai ir kada mylimasi neribotai. Ji, velniai griebtų, labai gražiai atrodė su maudymosi kostiumu. Ir jis, velniai griebtų, su savo plaukymo kelnaitėmis ant blizgančio kūno nebuvo panašus į Kvazimodą.

Pamylėjau TV žvaigždę (ankstesniame gyvenime)

Glorią sutikau XIX amžiuje, dirbdamas sodininku didžiuliame užmiesčio dvare. Manau, kad per ankstesnį įsikūnijimą ji buvo ištekėjusi už to dvaro prievaizdo. Nelaimei, tarnaudamas armijoje jis patyrė sužalojimų, todėl buvo nepajėgus išpildyti seksualinių Glorios troškimų…

EDVINAS VALIKONIS

nepadorus

mes susitikome bare,

mūsų buvo du,

a) aš ir b) tu

 

ROLANDAS KAUŠAS

Paskutinis bulius

Pravėrus duris didelė moteris mane atidžiai nuo galvos iki kojų apžiūri ir glaudžiau susupa savo dideles paslaptis chalatan. Aišku. Paslaptys skirtos ne man. Pasitraukus praleidžia vidun, sau už nugaros užtrenkia duris ir parodo ranka priekin. Kelio atgal nebėr, einu priekin, kur parodytas. Eit visai netoli. Miegamajam, lovoj, guli mažas žmogus. Po gausybe įrėmintų nuotraukų su buliais ir matadoru. Matadoras visur…

DOVILĖ BAGDONAITĖ

Tyrinėjimai aplink mėlyną knygą (tekstas tik dėl akių)

Šį mėlynos ir baltos spalvų bilietą radau mėlynos ir baltos spalvų knygoje – Michelio de Certeau „The Practice of Everyday Life“. Ją parsisiunčiau internetu iš Amerikos per naudotų knygų internetinę parduotuvę. Buvo smalsu ištirti, kur nuves jo skleidžiama informacija…