LiteratūraŠiaurės katinai
Dvi sriubas
Mano psichologė teigė, kad gardus maistas žmogui suteikia pasitenkinimą ir į šalį nustumia depresyvias mintis. Kliaudamasis ja, dienų dienas, nors tiksliau būtų sakyti – pietų pietus lindėjau įvairiose sostinės kavinėse, restoranuose ir užeigose, vildamasis, kad taip būsiu bent mažumėlę laimingesnis ir niekada nepakelsiu prieš save rankos. Keletą metų mano skrandį džiugindavo įvairiausių virtuvių patiekalai – nuo burnoje traškančios saldžiarūgštės…
Sambar
Jis gulasi, ilgaplaukės indės plauna jam kojas. „Krishna Balaram“ smilkalų dūmai gėlėmis margintuose tapetuose piešia debesis, mandalas ir gyvūnų uodegas, o jis pastebi savo nuogumą ir prisimena respiratorių pačiame kuprinės dugne.
Apie kvailį ir išminčių
Kokie nuostabūs laikai! Inkvizicijos budeliai gatvėse vis dar ieško nusidėjėlių, tačiau matematikų, filosofų, fizikų, biologų, chemikų ir astronomų protus negrįžtamai apsėdo jaunatviška mokslo dvasia. Pagaliau Dedalas sumeistravo naujus sparnus, ir dangus tapo begalinis. Būtent apie žmogaus galimybių ribas mąstė Čezarė Kremoninis, kai jo karieta sustojo vienoje Padujos miesto gatvėje, prie bičiulio Galileo Galilėjaus namų. Ne veltui, prisiminė Kremoninis, graikų…
Upė
Jis stovi prie upės, ant purvu pasruvusio kranto, pro jį plaukia juodi vandenys, juose atsispindi pilkas dangus, dangaus atspindžius tarsi praryja maži, vienas kitą keičiantys sūkurėliai… Andrejus savo didelėmis žaliomis akimis spokso į juos, jie lyg magnetas traukia jį žemyn, atrodo, tuoj įtrauks, praris su visu dangum, parudavusiais lapais, žolėmis ir kitomis šiukšlėmis. Jeigu jis dabar pasiduotų šiai jėgai…
Dink
proza: smulkioji: ommm…
Balandis – sako ji. Ne, karvelis – sako jis. Ginčijasi visą mėnesį. Balandis baigiasi. Karvelis nuskrenda. Gegužė – sako ji. Ne, gegutė – prieštarauja jis. Kukuoja, ar girdi? – klausia ji. Kukuoja – pritaria jis. Gegužė – vėl sako ji. Ne, gegutė – savo varo jis. Gegužė baigiasi. Laikrodis su gegute sugenda. Birželis – sako ji. Berželis – patikslina…
Karštuma-šaltuma
Pakumpusi senukė eina, bara šitą vasarą ir Dzievulį, aktyviai mojuoja diriguoja savo bloznom rankutėm ir laiko stipriai savo taktą, melodeklamuoja kažką niurnėdama panosėj, kuria savo mantras – mur mur, mar mar, dar dar, bar bar – ir mina savo taką, muša savo taktą su savo muzika ir vis kartoja savo poterius-mantras… Nu jir kam tu, Dzievuli, užleidai tokį karštumą,…
Pasakaitė iš rūmo
Fragmentai (VII)
Atvykau į Farą. O jame nieko nėra. Rytas, maždaug devinta valanda. Miestelis budo, bet kavinės, parduotuvės tebebuvo uždarytos. Prieplauka su vos vos siūruojančiomis jachtomis – gyviausia miestovaizdžio dalis. Jau pamiršau, kad kiti miestai ne tokie kaip Londonas. Atsargiai patraukiau ieškoti svečių namų – lagaminas, tempiamas akmenimis grįstu šaligatviu, kėlė triukšmą, nieko negalėjau padaryti. Į svečių namų duris teko ilgai…
Užrašai iš dienoraščių
Kliaudamasis protu noriu tapti genijumi, bet atsiduodamas jausmams noriu būti nuogas putlių moterų apsuptyje, moterų, nuo kurių dvelkia stipriu genitalijų kvapu, ir trokštu, kad šios moterys patirtų susijaudinimą žvelgdamos į mane.
