LiteratūraŠiaurės katinai
Įsivaizduoti pasaulį blogos nuotaikos – tai įsivaizduoti jį be literatūros
Dabar Lietuvoje knygas leidyklos leidžia kelių šimtų egzempliorių tiražu, kiek rečiau – poros tūkstančių. Tiek nauji banknotai, tiek knygos, grįžusios iš spaustuvės, kvepia panašiai. Vėliau knyga įgauna skaitančiojo kvapą, o pinigai pradeda dvokti rankomis. Nuo mano gimimo tris kartus pasikeitė vaizdai banknotuose: išvedė rublį, įvedė litą, vėliau eurą. Pamenu, dingo dviejų litų banknotai su Valančiumi. Iš apyvartos pašalintas popierinis…
V.
Dažnai galvoju, gal tavo seserys kaip du dideli, kuplūs medžiai užstelbė tave savo šešėliu, o gal toks buvo tavo likimas, kaip sakoma. Asketė. Užburtoji. Neperskaičiusi nė vienos knygos, neparašiusi nė vieno laiško, bemokslė. Kur klajojo tavo mintys?
Katinas, kuris mokėjo dainuoti
O algą jaunasis Asilas gauna vakarykščiais laikraščiais. Tuo laikotarpiu, kol gyveno mieste, jis pamėgo laikraščius, negali be jų nė dienos. Ir netgi ruošiasi išmokti skaityti.
Mano liūdnas veidas
…sutikome pagyvenusį žmogų, ant kurio krūtinės iš karto pamačiau mokytojo ženkliuką; senis niekaip negalėjo išvengti susitikimo su mumis ir privalėjo norom nenorom atlikti savo pareigą: pirmiausia jis pagal visas taisykles pasisveikino su policininku – išreikšdamas visišką nuolankumą tris kartus pliaukštelėjo delnu sau per galvą…
Eilės
Kad tave kur galas
Minia apvertė mano kūną. Kažkas paguldė mane ant nugaros ir prie burnos prikišo veidrodėlį. Kažkuris kitas atlaisvino kaklaraištį. Sukrėstas pasilenkiau virš savęs pažiūrėti, ar veidrodėlis apgaruos.
Ponios M. mirtis
Dvi sriubas
Mano psichologė teigė, kad gardus maistas žmogui suteikia pasitenkinimą ir į šalį nustumia depresyvias mintis. Kliaudamasis ja, dienų dienas, nors tiksliau būtų sakyti – pietų pietus lindėjau įvairiose sostinės kavinėse, restoranuose ir užeigose, vildamasis, kad taip būsiu bent mažumėlę laimingesnis ir niekada nepakelsiu prieš save rankos. Keletą metų mano skrandį džiugindavo įvairiausių virtuvių patiekalai – nuo burnoje traškančios saldžiarūgštės…
Sambar
Jis gulasi, ilgaplaukės indės plauna jam kojas. „Krishna Balaram“ smilkalų dūmai gėlėmis margintuose tapetuose piešia debesis, mandalas ir gyvūnų uodegas, o jis pastebi savo nuogumą ir prisimena respiratorių pačiame kuprinės dugne.
Apie kvailį ir išminčių
Kokie nuostabūs laikai! Inkvizicijos budeliai gatvėse vis dar ieško nusidėjėlių, tačiau matematikų, filosofų, fizikų, biologų, chemikų ir astronomų protus negrįžtamai apsėdo jaunatviška mokslo dvasia. Pagaliau Dedalas sumeistravo naujus sparnus, ir dangus tapo begalinis. Būtent apie žmogaus galimybių ribas mąstė Čezarė Kremoninis, kai jo karieta sustojo vienoje Padujos miesto gatvėje, prie bičiulio Galileo Galilėjaus namų. Ne veltui, prisiminė Kremoninis, graikų…
