LiteratūraŠiaurės katinai
Aš netikiu raganomis, bet jos egzistuoja
Taip pasakė kažkoks man nežinomas ar pamirštas argentiniečių mokslininkas ir aš su juo visiškai sutinku: šia antrašte buvau bebaigiąs rašyti tekstą ir… Žinoma, galima kalbėti apie jas kaip apie neegzistuojančias, bet kartais atsitinka tokių bent man nesuvokiamų reiškinių, kad, parašęs tekstą, nuo klaviatūros pakeli akis ir staiga nei iš šio, nei iš to – dzingt! – tekstas išgaruoja virtualioje…
Laiškai niekam
Aš bijau, bijau ir žinau, ko bijau: bijau, kad ant manęs nukris elektros laidas, bijau, kad Žemė nustos suktis ir mes visi išlėksim į kosmosą, bijau, kad man, einančiai gatve, ant galvos nukris vėžlys. Bijau mirties, bet kartu jos taip trokštu, geriau pagalvojus, bijau ne mirties, o nežinomybės, kas bus po mirties.
Mikrofikcijos
Primenu, kad keletas mūsų komandos narių buvo moteriškosios lyties ir kad vyriausioji redaktorė atvyko į filmavimo vietą, idant galėtų tiesiogiai įsitikinti mūsų darbo profesionalumu. Ji konstatavo, kad net jei moterims nebuvo taikomi patys baisiausi kankinimai, jos šaukdavo šaižiu, veriančiu balsu ir pravirkdavo po pirmojo elektros šoko.
Kibernetinis šunytis
Eilės
Žymiai daugiau klausimų negu atsakymų
Aš miegojau ant kušetės ir išgirdau nesmarkų beldimą į duris. Galėjo ir vėjas baladotis, bet aš nuėjau patikrinti. Atvėriau duris, o už jų stovėjo ne kas kita, o mano mama, mirusi pastaruosius aštuonerius metus. „Mama, kaip smagu tave matyti, – ištariau. – Koks netikėtumas.“
Virsmas
Tai buvo srutomis ir šlapimu atsiduodanti skylė, pavadinta tardymo izoliatoriumi. Tame pačiame cokoliniame aukšte buvo ir sulaikytųjų vienutės. Galėtumei pasakyti, tikra belangė: saulės spinduliai retai kada patekdavo vidun pro šykščius langelius. Virš tardymo izoliatoriaus ir vienučių, pirmame aukšte, buvo įsikūrusi visa žandarmerija. Šalimais buvo ir teismo pastatas. Šių vietų negalėjai lyginti su ta duobe, kurioje laiką leisdavo laukiantys teismo:…
Kandidatas
Ką gi, procedūros eiliškumas yra toks: prieš pereidami prie kandidato kvalifikacijos aptarimo, norėtume su juo atlikti nedidelį testuką, kad nustatytume kandidato psichologinį tinkamumą. Jūs neprieštarausit?
Eilės
Sparnuočiai ir uodeguočiai
Moteris nusiplėšė odą nuo padų, pasakė: aš – maža undinėlė. Tada ji nusijuokė. Parodė kojas, kruvinas, skylėtas. Ji pasakė: negaliu išeiti iš namų, nes pakliuvau į spąstus. Visuomet juose buvau, tai ne jo kaltė, ir niekieno kito. Skausmas smelkė padus kiekviename žingsnyje. Ji gėrė vitaminus, kad neįsimestų infekcija.
