LiteratūraŠiaurės katinai
Eilės
Yra labai sudėtinga
Labai komplikuota
– nesupyk jau virstu nesupyk –
It Gordijo mazgas
Paini.
Penkios istorijos
Kartą gyveno vyras, kuris turėjo tik vieną megztinį. Jis buvo tapęs tarsi antrąja oda ir vyrui buvo toks brangus, lyg būtų gyvas padaras. Vyras buvo baugštus ir drovus, todėl į rūbų parduotuves eiti vengdavo – jausdavosi jose labai nejaukiai ir gėdindavosi pardavėjų, kurios siūlydavo jam savo pagalbą.
Laimingas bilietas
Vakar grįždamas namo pamačiau baloje „Teleloto“ bilietą. Jis gulėjo vidury skaidraus, neseniai prilyto vandens kaip stebuklingas kilimas, ant kurio surašyti magiški skaičiai. Jau buvau prie savo laiptinės, bet nusprendžiau grįžti ir išgelbėti skenduolį. Pasidėjau ant rankos, padžiovinau ir nuskenavau telefonu. 75 centai. Keista buvo tai, kad lygiai tiek pat arbatpinigių buvau palikęs kirpėjai Visų Šventųjų gatvėje. Palikau nedaug, nes…
Gongas kaip nesantaikos obuolys
Ši istorija visiškai nereikšminga ir neverta dėmesio – apie ją net kalbėti nebūtų prasmės, jeigu… Apie ją žinojau tik iš nuogirdų, visiškai neskyriau dėmesio, bet aplink lyg užverdant košei prasideda burbuliavimas, taip ir čia atsitiko. Miestelio aukščiausioji valdžia mero lūpomis, tikėdamasi pagyrų, apsiskelbė, kad iš tolimosios Indonezijos vyriausybės (!) gavo dovanų gongą ir jį ketina pakabinti centrinėje aikštėje. Ypatingomis…
Trečiosios sesers istorijos
Visos mano draugės tiki vidiniu balsu, nors knygose apie žmogaus anatomiją ir fiziologiją neįmanoma rasti apie tokį organą nė menkiausio įrašo, chirurgai irgi nenumano, kurioje vietoje jis slypi. Nerandamas, vadinasi, neišpjaunamas, neišmetamas, jis negali kaip koks apendiksas užpūliuoti arba įtrūkti lyg pilvo plėvė. Jis neturi ir stygų, jam nereikia burnos, lūpų.
Trečioji akis
Kai nuo Gedimino kalno slinko šlaitas, tuomet paskutinį kartą Vilniuje lankėsi rygietis Gūtenmorgenas. [...] Teko ilgokai įkalbinėti Gūtenmorgeną – neužteko vieno bokalo jo taip mėgstamo alaus, kad pradėtume pokalbį apie jo planuojamus darbus ir idėjas 2020-ųjų tonacija.
Trečiosios sesers istorijos
Apie trečiąjį brolį visi žinome. Pasakose jis laimi, ilgai ir laimingai gyvena. Net po vestuvių. Apie trečiąją seserį sėkmės istorijų mažiau. Marcelijus Martinaitis mini trečiojo brolio seserį – vargšės Severiutės gyvenimo niekam nepalinkėtum.
Pienas su apelsinais
Šiuolaikinio meno centro kavinėje atsisėdome – kitur nebuvo vietų – prie žydraplaukės merginos, kuri gėrė apelsinų sultis su pienu. Mačiau, kaip įsipylė. Bičiulis buvo pagiringas, nedrąsus, nors paprastai jo ironija ir iš burnos nepaliaujamai trykštantis sąmojis turėjo kažką bendra su niekšyste ir neslepiamu, nors ir nepakartojamai žaviu kitų niekinimu. Nemėgau tokių žmonių, tačiau senas bičiulis kaip sena armijos tatuiruotė…
Trečiosios sesers istorijos
Dabar madinga savo viduje rasti kitą asmenį. Man pasakojo, kad tame pačiame kūne vienas žmogus būna dieną, kitas atsiranda vakare. Arba vasarą, arba žiemą, arba per šventes. Darbe. Namie. Vienatvėje. Išlenda tas antrasis žmogus, kalba, juokiasi, pyksta, mušasi, miega.
Istorijon eikit!
Iš atsinaujinusios Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos istorijų…
