LiteratūraŠiaurės katinai
(Ne)laisvė
Ir apskritai mergaitės norėjo pamerkti gėlių prie amžinosios ugnies, bet netyčia užpylė ant liepsnos vandenį. Tokių pasiteisinimų prikūrė mama išleisdama mus pro užpakalines milicijos duris. Už dviejų dienų dardėjome traukiniu į Leningradą. Svajojom apie Ermitažą.
Begėdžiai
Štai kažkas atėjo pas mane į svečius; beldžia į mano duris. Aš tariu: „Užeikit!“ Jis įeina ir sako: „Sveiki! Kaip gerai, kad aptikau jus namie!“ O aš jam taukšt į snukį, o paskui dar batu į tarpvietę. Mano svetys nuo baisaus skausmo krenta aukštielninkas. O aš jam kulnimi į akis! Girdi, nėra ko valkiotis, jei nekvietė!
Šiltnamio kronikos
Dabar būsi kaip mano mama, – niūriai pareiškė draugė, kai pasigyriau sodyboje turėsianti šiltnamį. Nes šiltnamis žmogaus gyvenime yra savotiška takoskyra, simbolinis lūžio taškas. Kaip vedybos (o vėliau – skyrybos) ar kūdikio gimimas. Statydamasis šiltnamį automatiškai pereini į tėvų stovyklą, tiksliau, tų, kurie, imant bendrą gyvenimo vidurkį, jau nugyveno pusę savo gyvenimo. „Tai įvyko tais pačiais metais, kai nusprendžiau…
Burokėliai
Nubudus dilgteli mintis, kur realybė, o kur sapnas. Niolikta moderniojo maro diena. Neišjungto kompiuterio ekrane siūbuoja kruvinaspyglis pakartas kaštonas. Ne… ne aš… ne mes… Neigiu burtais, užkalbėjimais milijoninę mikroskopinių kaštonų armiją, klastingesnę už lig šiol buvusias kariaunas. Ginkluojuosi antveidžiu, vienkartinėm pirštinėm. Skubu vaistinėn papildyti savo ir artimųjų ginklų atsargų. Gerai, kad kol kas neuždrausta važiuoti dviračiu. Pėsčiųjų bulvaro dykra pėdina…
Varlių kurkimo belaukiant
Šiąnakt nemiegojau. Virš lubų kėlė balių. Kiekvieną penktadienį jie šurmuliuoja. Dar gerą muziką leistų ar ką įdomaus kalbėtų – bent tiek grąžos būtų už bemiegę naktį. Laukiau, kol prašvis. Ta būsena, kai lyg miegi, lyg ne: plūdo vaizdiniai, padriki filmo kadrai iš praeities. Vienas užsilikęs, tai kurkiančios varlės vasaros naktimis. Mūsų namas stovi prie tvenkinio, uždumblėjusio, su mediniu tilteliu.…
Eilės
Eilės
Yra labai sudėtinga
Labai komplikuota
– nesupyk jau virstu nesupyk –
It Gordijo mazgas
Paini.
Penkios istorijos
Kartą gyveno vyras, kuris turėjo tik vieną megztinį. Jis buvo tapęs tarsi antrąja oda ir vyrui buvo toks brangus, lyg būtų gyvas padaras. Vyras buvo baugštus ir drovus, todėl į rūbų parduotuves eiti vengdavo – jausdavosi jose labai nejaukiai ir gėdindavosi pardavėjų, kurios siūlydavo jam savo pagalbą.
Laimingas bilietas
Vakar grįždamas namo pamačiau baloje „Teleloto“ bilietą. Jis gulėjo vidury skaidraus, neseniai prilyto vandens kaip stebuklingas kilimas, ant kurio surašyti magiški skaičiai. Jau buvau prie savo laiptinės, bet nusprendžiau grįžti ir išgelbėti skenduolį. Pasidėjau ant rankos, padžiovinau ir nuskenavau telefonu. 75 centai. Keista buvo tai, kad lygiai tiek pat arbatpinigių buvau palikęs kirpėjai Visų Šventųjų gatvėje. Palikau nedaug, nes…
