LiteratūraŠiaurės katinai

AGNĖ CESIULĖ

Smiltynė–Nida–Smiltynė

Grįžusi į paplūdimį, mažomis žirklutėmis nusikarpau atskurusias pūsles ant padų, iškrapštau iš jų smėlį ir smulkius akmenėlius – jokie pleistrai šiame sūriame kelyje neveiksmingi – ir einu tolyn. Tiesiog einu ir nieko daugiau.

STEFAN WIECHECKI

Rudas bebras prie Žalgirio

Taigi, paklausykite, tas Jogaila ne išsyk pasidarė Lenkijos karaliumi, o atėjo kaip užkurys, kaip sako, nutekėjo į biznį. Karaliene tuo laiku pas mus buvo viena panaitė, nuotaka, tokia Jadvyga. Kadangi turėjo nemenką kraitį, o ir pati buvo miela bei tiko jai karūna, jaunikiai lipo it musės prie medaus.

PETRAS ČEBATORIUS

Aldadrakas

Prasidėjo karantinas. Gatvėse patruliuoja šauliai. Ant palangės įrengėme lesyklėlę. Paaukojome paskutinę duoną, bet prisivalgėme keptų žvirblių. Gaila, tingūs balandžiai iki mūsų aukšto nekyla.

ERLA

(Ne)laisvė

Ir apskritai mergaitės norėjo pamerkti gėlių prie amžinosios ugnies, bet netyčia užpylė ant liepsnos vandenį. Tokių pasiteisinimų prikūrė mama išleisdama mus pro užpakalines milicijos duris. Už dviejų dienų dardėjome traukiniu į Leningradą. Svajojom apie Ermitažą.

JONĖ BARBO

Blizgučiuose

  Kambarys buvo apverstas aukštyn kojomis, ant žemės gulėjo padrikai išmėtyti drabužiai: suknelės, sijonai, palaidinės, šortai, kelnės, iš kažkur atsiradęs pirmąkart matomas megztinis, seni nutrinti balti sportbačiai. Ant lovos smagiai įsitaisiusi gulėjo gitara dviem nutrūkusiom stygom, langas nuo skersvėjo tai atsidarydavo, tai griausmingai užsidarydavo, buvo sugedęs lango mechanizmas. Paplyšusios pūtėsi tamsios užuolaidos, kilime žiojėjo didžiulė skylė, o kambario kampe stiklainyje…

DANIIL CHARMS

Begėdžiai

Štai kažkas atėjo pas mane į svečius; beldžia į mano duris. Aš tariu: „Užeikit!“ Jis įeina ir sako: „Sveiki! Kaip gerai, kad aptikau jus namie!“ O aš jam taukšt į snukį, o paskui dar batu į tarpvietę. Mano svetys nuo baisaus skausmo krenta aukštielninkas. O aš jam kulnimi į akis! Girdi, nėra ko valkiotis, jei nekvietė!

EGLĖ FRANK

Šiltnamio kronikos

  Dabar būsi kaip mano mama, – niūriai pareiškė draugė, kai pasigyriau sodyboje turėsianti šiltnamį. Nes šiltnamis žmogaus gyvenime yra savotiška takoskyra, simbolinis lūžio taškas. Kaip vedybos (o vėliau – skyrybos) ar kūdikio gimimas. Statydamasis šiltnamį automatiškai pereini į tėvų stovyklą, tiksliau, tų, kurie, imant bendrą gyvenimo vidurkį, jau nugyveno pusę savo gyvenimo. „Tai įvyko tais pačiais metais, kai nusprendžiau…

ERLA

Burokėliai

Nubudus dilgteli mintis, kur realybė, o kur sapnas. Niolikta moderniojo maro diena. Neišjungto kompiuterio ekrane siūbuoja kruvinaspyglis pakartas kaštonas. Ne… ne aš… ne mes… Neigiu burtais, užkalbėjimais milijoninę mikroskopinių kaštonų armiją, klastingesnę už lig šiol buvusias kariaunas.  Ginkluojuosi antveidžiu, vienkartinėm pirštinėm. Skubu vaistinėn papildyti savo ir artimųjų ginklų atsargų. Gerai, kad kol kas neuždrausta važiuoti dviračiu. Pėsčiųjų bulvaro dykra pėdina…

URŠULĖ TOLEIKYTĖ

Varlių kurkimo belaukiant

  Šiąnakt nemiegojau. Virš lubų kėlė balių. Kiekvieną penktadienį jie šurmuliuoja. Dar gerą muziką leistų ar ką įdomaus kalbėtų – bent tiek grąžos būtų už bemiegę naktį. Laukiau, kol prašvis. Ta būsena, kai lyg miegi, lyg ne: plūdo vaizdiniai, padriki filmo kadrai iš praeities. Vienas užsilikęs, tai kurkiančios varlės vasaros naktimis. Mūsų namas stovi prie tvenkinio, uždumblėjusio, su mediniu tilteliu.…

AUDRIUS DARGUŽIS

Eilės

Kai adresą išklauso taksistas
„elnių – dvidešimt trys“,
vaidenas: Saltoniškių miškas,
danielių raguotas būrys.