LiteratūraEsė
Šlaitas
…Taip buvo pernai ar užpernai, ar prieš penketą metų. Laikas sustojo, ir mes likom įšalę jame. Nespėję sugrįžti. Atskirti ne upės – vandenyno. Uždaryti tarp keturių sienų. Už jų nematomas priešas skina gyvybę po gyvybės. Nereikia ir masinio naikinimo ginklų. Visi – nepaskelbto karo belaisviai.
Asmeninės utopijos žemėlapis
Vieninteliai namai paribyje, kuriuos pažinau ir kurie niekuomet nepasirodė per daug nepatogūs, dargi atvirkščiai – kuriuos prisimenu kaip vienus jaukiausių ir džiaugsmingiausių, buvo Londono skvotai. Camden Road 8 – pirmasis, nepakartojamasis. Net žiurkės pusrūsyje, stambūs, plaukuotakojai vorai židinyje ir po pusmečio sprogęs kanalizacijos vamzdis netemdo širdžiai mielų prisiminimų.
Paštas (KLC). Requiem rankiniam skirstymui
Lapkričio 16 d. pradėjęs veikti konvejeris skirstys siuntas į 380 krypčių ir „galės išskirstyti apie 12 tūkstančių siuntų per valandą – rankiniu būdu tokiam siuntų kiekiui išskirstyti reikia 6 pilną darbo dieną dirbančių darbuotojų“. 24 milijonai eurų – tiek Lietuvos paštas investavo į šį projektą. „Tai yra svarbiausia ir didžiausia pašto investicija per Nepriklausomos Lietuvos metus.“
Žiedai, rudens lapai ir japonai
Galbūt seniai nužydėjus vyšnioms ir net nuskynus vėlyviausius obuolius mažumėlę per vėlu ir egzotiška kalbėti apie žiedus. Tačiau nepaisant metų laikų čia, Kiote, priešingai nei Lietuvoje, vis yra ištaikančių pražysti žiedų – kamelijos, rožės… Su spalio viduriu atkeliauja man bene mieliausias metų laikas, kai po miestus ir miestelius sklando japoninių alyvų kvapas, o įsibėgėjus lapkričiui ir naktimis temperatūrai nebepakylant…
Žiūrėjimas į debesis
Protingavimai (8)
Nietzschė sakė, kad krikščionybė yra vergų religija. Ne. Tai laisvės religija. Mušk mane per dešinį skruostą, aš atsuksiu tau kairį, nes man neskaudės. Aš tik nusijuoksiu, kaip nusijuokė šv. Pranciškus, išmetęs savo turtus pro langą ir tapęs laisvas. Krikščionybė yra laisvė nuo pilvo.
Sapnuoti sniegą
Sidnėjuje, kur dabar gyvenu, nebūna sniego. Tikro – nebūna. Kartais jis iškrenta tarsi netyčia, supainiojęs platumas, ir tuoj pat sutrikęs ištirpsta. Vis dėlto mitas, kad Australijoje apskritai nėra sniego. Jei dabar norėčiau jį pamatyti, sėsčiau į automobilį ir važiuočiau pietvakarių kryptimi tol, kol išvysčiau snieguotą viršukalnę, pavadintą angliškai neištariamu Kosciuškos vardu.
Okinava. Apie tautą, norinčią užmiršti savo tapatybę
Kasmet rugsėjo 18 dieną piečiausioje Japonijoje Okinavos prefektūroje ir pietinėje Kagošimos prefektūros dalyje minima Salų kalbų diena. Šią dieną prisimenamos kasmet vis silpstančios regioninės kalbos ir tarmės, puošiančios Riūkiū salyną. Pagrindinė iškilmė vyksta didžiausioje Riūkiū salyno saloje – Okinavoje. Kaip pirmasis, o gal ir išvis vienintelis lietuvis, bandęs prabilti okinaviškai salų kalbų šnekamosios kalbos konkurse, nusprendžiau turįs ką šia…
Poezija ir barikados
Daina kaip ginklas – pats taikiausias, taikliausias ir stipriausias kovotojas. Daina kaip fakelas, kaip kelrodė žvaigždė, nušviečianti teisingiausius žingsnius ir tiesiausius kelius. Net ir tada, kai poetai ir muzikai krenta barikadų ugnyje, daina nenustoja skambėjusi, o po visų karų ji dar ilgai skamba primindama buvusias kovas ir pergales…
Kakavinė postilė
Keturnedėlis būtiniausiai turi praeiti prestižinėje erdvėje, kuri tviska prabanga. Paskutinį kartą padaryti įspūdį draugams, giminėms. Paskutinės pareigos, po to visi asmenys nueina užmarštin, kaip nuėjo kūnas. Kūnas saugus keraminėje urnoje, laikys šimtą metų, net jei rusai ateis.
