LiteratūraEsė
Ar istorija turi ateitį
EUGENIJUS ALIŠANKA Turbūt ne vienam, jeigu ne daugeliui, išgirdus žodį „istorija“ prieš akis stoja mokykliniai vadovėliai, dažnai nuobodį ar net siaubą keliantis faktų ir įvykių talmudas, kurio net nesame viso pervertę, kurio esame išmokę, kitaip sakant, susikrovę į atmintį vien mažą dalį. Tik ir tegirdime, kad istoriją privalu žinoti, kad nežinantis istorijos privalo ją kartoti, t. y. vėl klysti.
Visi laiškai – žirafos
KĘSTUTIS NAVAKAS Sveika, magdaliete, malonu, kad tavo namai kaip koks miškas, kaip daržas ar lanka, kur „žveng žirnelis lankoj“. Kiek bežvengtų, nieks, veikiausiai, to žirnelio niekad neberas. Ištaškei, kaip mano tušinuką iš Dublino. Atrodo, kad ir milžinus pienių jūroj tu paklaidinai, ne Dalia Saukaitytė su Vytautu Kernagiu.
Shopping, fucking and communicating
GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ Kažkurį savaitgalį netyčia pataikiau į šventę Vingio parke; vyko, regis, Žalgirio mūšio minėjimas, inscenizacija, parodomoji kariuomenės programa. Lyg pats likimas būtų paėmęs už pakarpos ir atplėšęs nuo kompiuterio ekrano; privertęs pamatyti, kad toks reiškinys kaip „šventė“ egzistuoja ne vien gadameriška, bet dar ir pašaipia postmodernistine prasme.
Visi laiškai – žirafos
AKVILĖ ŽILIONYTĖ Labas, Bairone, jauskis kaip namie – vynuogės sumestos į vonią, gulk ten ir valgyk, arbata suberta į kišenę švarko, kuris pakabintas virtuvėje ant kėdės jau visi metai, miltai batuose, irgi jau visi metai. Miltai batuose, arbata kišenėje dėl to, kad negalėjau rasti nė vieno indo, kuriuo galėčiau pasitikėti ir supilt miltus, arbatą.
Apie pažadėtojo rojaus… ugniabuvius
IMRANO ŠEIMA (III sūra)* Vardan Alacho maloningojo, gailestingojo! 109 (113). Jie nėr vienodi, – tarp rašto valdytojų yra ištikima bendruomenė: jie skaito Alacho ženklus naktį, atlieka garbinimus. 110 (114). Jie tiki Alachą ir paskutiniąją dieną, įsako tai, kas priimta, ir apsaugo nuo to, kas nepriimta.
Rytas be allegro
GINTARĖ ADOMAITYTĖ Buvau apolitiška, gal penkiolika pastarųjų metų – itin apolitiška. Prieš dvidešimt metų? Ohoho. Kaip politikavau. Ir dar ankstėliau. Nuo 1988 metų lankiau visus įmanomus ir neįmanomus mitingus, sambūrius, susirinkimus. Tuomet dalyvauti man buvo svarbu.
Visi laiškai – žirafos
KĘSTUTIS NAVAKAS Labas, Akva, dabar rūkau prie savo palėpės lango ir pro jį regiu tave kaip savo laiško adresatę. Todėl tas langas man yra akvalangas, už kurio auga sekvojos didumo slyva. Kadaise turėjai namelį medy, sakei, kad vėl tokio norėtum. Tai va tau medis. Sėdėtum sau slyvoj, po tavim suptųsi Gabrielius, o Audra manikiūrinėm žirklutėm kirptų veją.
Kas gyvena tame rajone
RŪTA JAKUTYTĖ Vakarais į lauką mes neišeiname, nes bijome būti užmušti, susmukti su peiliu nugaroje ar būti suvažinėti linksmų vairuotojų (juk gyvename tokiame rajone), o dienomis vaikštome tarp savo pilkų daugiaaukščių vaiduoklių ir bjaurimės praūžusios nakties likučiais, įsivaizduodami visas įvykusias nešvankybes.
Visi laiškai – žirafos
KĘSTUTIS NAVAKAS Hi, akvatorija, rašau neva eiliuotai, nes Poezijos pavasaris, Net Airijoj, kuri susideda iš vieno lango ir keturių sienų. Nėra grindų nei lubų, išbraukiau, jei būtų, nematyčiau visokių Šaknų / viršūnių (nesimato jų, bet sau nusipiešiau ant muilo).
Visi laiškai – žirafos
AKVILĖ ŽILIONYTĖ Labas, žirafuokli, po kokį kosmosą dabar duodiesi, puma tu? Viskas, ką dabar berašyčiau, atsimuša į „Gal raketėm?“, nes šiandien 300 žmonių su manim nori eit žaisti raketėm.
