LiteratūraEsė
Prekybos centras
KOSTAS POŠKUS „Žinai, močiute, man įdomiau parduotuvėje negu bažnyčioje“, – pareiškė Ūla jau šventoriuje. Ji aiškiai turėjo galvoje ne bet kokią parduotuvę, o prekybos centrą, kur laikas sustoja, kur akys pavargsta nuo daiktų daiktelių įvairumo, nuo rožinių, žydrų, gelsvų spalvų margumo.
Apie skaitymą, suvokimą ir kramtomąją gumą
AUŠRA LUKŠAITĖ-LAPINSKIENĖ Tąkart skaičiau savo mėgstamos rašytojos esė ir tiesiog kiekviena ląstele jaučiau, kad tekstas plaukia kažkur šalia, kažkur visai čia pat, tačiau tikslo nepasiekia. Sąmonės nepasiekia. Kažkuriuo skaitymo momentu ėmė atrodyti, lyg vėl plaukčiau Nilu, nenusakomos spalvos jo vandenimis
Visi laiškai – žirafos
Samurajau, nešu iškėlusi užuolaidą, pro mane matosi kažkieno pasipylę paukščiai, tegul jie girdisi iki mano barų. Sėskitės. Kaip Jūs nemokate sėstis be kėdės ir sofos. Kaip Jūs nemokate sėstis be kėdės ir be sofos.
Apie moteris ir gyvūnus
RŪTA JAKUTYTĖ Įsijungiu televizorių. Vėl rodo „Victoria’s secret“ naujos kolekcijos pristatymą. Jaučiu, kaip norisi paleisti nuotolinio valdymo pultelį į kokio modelio smarkiai suspaustą tarpkrūtį. Stebėtinai noriai dabar įlįsčiau į apšnerkštus vyriškus apatinius.
Būrimas iš blynų tešlos
REGINA RAGAUSKAITĖ Sudėjau, supyliau, sumaišiau, suplakiau, belieka kepti. Pirmas šaukštas – dailaus ovalo formos, antrasis – su nubėgusiu spinduliu, trečiajam ištįsta nosis. Kiekvienas vis kitoks. Gal tik man nepavyksta dviejų vienodų iškepti? Vieno kraštas pridega, kitas per storumą išsipučia.
Visi laiškai – žirafos
Labas, šokėja. Pasauly tuoj neliks neekranizuotų dalykų, pradedant tarpais tarp žmonių ir žmonų, tarpais tarp žmonių ir vyrų ir baigiant tarpais tarp kablelių ir taškų. Taškas. Tinka sakyti „tarp žmonių ir žmonų“, nes tarp vyrų ir žmonų tarpai nefiksuojami
Pretekstas
DAINIUS VANAGAS Ant pakylos jau šmėsčioja pieno ąsočių orkestras. Jų muzika – išsiliejimas. Tačiau disonansai, kuriuos kurs nedarnūs baltų upių varvėjimai, įvyks tik rytoj, o juos skaityti galima jau šiandien. Taigi norintieji darkyti muzikinę temą ryt tegu sliūkina į artimiausią paveikslų galeriją ir tekelia šurmulį, o nuosaikieji tegu romiai leidžia nutikti, kas lemta.
Padange pylėsi paukščiai
KĘSTUTIS NAVAKAS Padange pylėsi paukščiai, lyg kas būtų pažėręs saują plunksnuotų monetų, kai kurie skrido uodegomis į priekį, vėjas šiaušė plunksnas, o jiems ant nugarų stovėjo labai maži žmonės, lėtai sukdamiesi – taip sukasi rakteliai mechaniniuose žaisluose.
Tacitas požeminėje stotyje
ALEŠ ŠTEGER Kiaurą valandą trukusi kelionė iš Berlyno priemiesčio Charlottenburg į Prenzlauer Berg praskriejo akimirksniu, skaitant vietinių barų pavadinimus. „Schwarz Sauer“ („Juodoji rūgštis“), „Entweder oder“ („Arba arba“), „Flotte Frieda“ (tarkime, „Fyfa Frida“), „Babel Berlin“
Visi laiškai – žirafos
Labas taškas. Žmonės be žmonų ir žmonės be vyrų taškas. Taškas čia ir būtų moksliška išeitis kablelis, be jo darkytumeis be saiko kablelis, vynu prakaituotum apie žmones be žmonų ir žmones be vyrų taškas.
