LiteratūraEsė
Pradžia
GEDIMINAS MILAŠIUS Visada tenka nuo ko nors pradėti. Pradėti muiluotis kūną duše nuo kokios nors konkrečios kūno vietos, kąsti pirmą sumuštinio kąsnį, pradedant nuo kurio nors krašto, parašyti kokį nors pirmą žodį, sakinį…
Pusryčiai su Sokratu
REGINA RAGAUSKAITĖ Pavadinimas mane suklaidina. Roberto Rowlando Smitho knygoje („Pusryčiai su Sokratu“) apie Sokratą – kaip jauką – vos užsimenama, ir tik įžangoje. Toliau – įvairiausių filosofų ir psichologų minčių kratinys: kasdienę rutiną bandoma įvilkti į filosofinį rūbą. Ir gana sėkmingai. Sudomina.
Visi laiškai – žirafos
Labas, Kęstuti, labas, kas tik nori! Norėčiau, kad būtum d’Artanjanas, gali būti be šarvų ir be antšlaunių, užteks, kad sausos muškietininkų duonos atneštum, jei badas, ir išmokytum į griovį nukrist gresiant pavojui.
Užsakomosios laisvės sodai
ALEKSANDRA FOMINA Kas galėtų man paaiškinti, kodėl gražiausios metaforos ir šmaikščiausi posakiai lenda į galvą būtent tada, kai guliu lovoje ir jau esu beveik užmigusi?
Sufalsifikuotas dienoraštis 2
ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS Balandžio 7, ketvirtadienis Itin sunki naktis: mauste maudė blauzdas, šlaunis, strėnas, nugarą, dilbius, pėdas ir plaštakas. Noriu miego, saldaus miego, negaliu užmigti.
Lapės puola Vilnių…
ALVYDAS AJA Atbėga lapė – kabal kabaldai, uodega kaip kanapė – kabal kabaldai… …pati lapė – aukso ližė, o lapinas – vario buožė… Iš lietuvių liaudies dainų
Gedimino prospekto Raudų siena
INGRIDA JONUŠIENĖ Eksperimentas su asmenine patirtimi, kaip ir viskas šioje žemėje, prasidėjo visai neplanuotai. Kažkurioje knygų mugėje, Lietuvos knygų atlaiduose, varčiau, vėliau jau ir rimtai analizavau fotografijų albumą „Tremtis prie Manos upės“.
Visi laiškai – žirafos
Paukšte tu (ha, kreipinys panašus į ištiktuką, bet toks jau ištiko). O ištinka mus ne tik tai, kas telpa ištiktukuose, jaustukuose, net daiktavardžiuose su veiksmažodžiais. Tad pakalbėkim apie praradimus (po šio sakinio nėra taško ne dėl to, kad jį pamiršau)
Prie kokio stalo nesėstų Beethovenas
REGINA JASUKAITIENĖ Stalas – nelyginant suskirdęs delnas: su linijomis, įrėžtomis laiko ir duonriekio peilio. Su druskos sūrimu, su prakaito, sulos, giros įsigėrusiu medžiu. Stalo linijos šakojasi. Visos turi savą istoriją.
Padovanok man džinsus
AISTĖ KISARAUSKAITĖ Padovanok man džinsus. Šviesiai mėlynus, suplyšusius per kelius. Žinoma, galima rasti bet kokius – vieną iš begalės madingų modifikacijų, kurias vis patiria šis klasikinis drabužis, kaip patiria švarkai ar net kaklaryšiai.
