ROLANDAS KAUŠAS Kaip dažnai atsitinka prie vandenyno žiemą, tirštas rytmečio rūkas skandina drėgnam debesy palmes ir paplūdimio namelius. Gerai įsižiūrėjus net matyt, kaip jis slenka pažemiu miesto link. Tyliai ir tvirtai. Ir miesto nebelieka. Visa laimė, kad aš, kaip ir rūkas, gerai žinau kelią. Kartu siaura gatvele kylam į kalną. Tolyn nuo vandens, į rytų pusę.

AUGUSTAS SIREIKIS Salės grindys neatrodė pavojingai. Šiaip ne taip įveikęs ledinę žiemą, jau besidžiaugiąs, kad sėdmens nepapuošiau nė viena mėlyne, mat tuo metu visi Šiauliai griuvinėjo ant slidžių šaligatvių, sugebėjau išsaugoti nesužeistą savo trapų kūną ir atgabenti iki pat rusų mokyklos, į kurią įeidavom pro sunkias užpakalines duris.

Apie Kuratorių – Skirmantą Valiulį GINTARĖ ADOMAITYTĖ Tai buvo mano gimimo diena – keisčiausia gimimo diena iš visų, kurias tik esu patyrusi. 2011 metų sausio 30 dieną Antakalnio kapinėse mečiau smėlio grumstą į Skirmanto Valiulio kapo duobę.

PAULIUS ANDRIUŠKEVIČIUS Prieš kelias dienas pasižiūrėjau Lost in Translation. Filmą, kurio pavadinimą lietuviai nemokšiškai išsivertė „Pasiklydę vertime“ vietoj „Prarasta verčiant“, kas perteiktų tikrąją termino prasmę (nors tai menkniekis, palyginti, tarkim, su Simon Says, kuris lietuviškai buvo pakrikštytas „Saimonu Sezu“).

PAULIUS NORVILA Kraujas yra mano veidas. Mano tikroji išpažintis, kurios skonis persekioja netgi tuomet, kai seniausiai nebėra ką ir kam išpažinti. Kraujas yra mano veidas, sakau sau, laukdamas, kada jis pasirodys. Tokiomis akimirkomis kaip ši esu karalius, laukiantis pasiuntinio. Esu karalius, laukiantis karalystės griūties.

JULIUS KELERAS Išėjus svečiams, su kuriais praleidai šeštadienio vakarą, sąmonėje dar lėtai sklaidantis kalboms apie smurtą (tam buvo skirtas didysis vakaro dėmesys)

REGINA RAGAUSKAITĖ Migloje skęsta rytas. Išsiruošiu ankstėliau, kad spėčiau grįžti. Seniai bevažiavau traukiniu. Tai jau tampa romantiška susisiekimo priemone, o kitados (kone prieš 30 metų!) buvo kasdienybė. Kaunas–Vilnius, Vilnius–Kaunas…

Rafineria GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ Kai į miestą ateina Kalėdos, kasmet laikausi tradicijos – naktį įsijungiu savo seną kompiuterį ir keliauju po įžymybių gyvenimą – žurnaluose, tinklaraščiuose, laikraščiuose, portaluose, komentaruose.

VALDAS PATUMSIS Riba tarp galėjimo kęsti, pakęsti, tverti ir nebetverti, pasilikti ir plūduriuoti negalioje ar išeiti – trapi lyg permatomas voratinklis. Tokį voratinklį skuba apsaugoti psichologai, psichoterapeutai, žuvų pardavėjai, administratoriai. Kartais spėja, o neretai tiktai fiksuoja raudonai drykstančią tikrovę.