PAULIUS NORVILA Tai visuomet nutinka netikėtai – niekas nepraneša, kad būtume pasiruošę, nekabina skelbimų laiptinėse, nerengia mokymų. Tiesiog vieną dieną iškrenta sniegas ir gatvėmis riedantys automobiliai sumažina greitį. Mieste sumažėja žmonių, parduotuvių vitrinose prislopsta šviesos

MATAS BYTAUTAS Atsisėdu ant suoliuko, pradedu stebėti. Suoliukas parke, bet yra ir reklaminių stendų. Visos reklamos man sako: „Domėkis mumis“, visi gretimų suoliukų pasakojimai man sako: „Gyvenk mūsų istorija“, visi žmonės sako: „Taip, dabar atsisuk į mane ir gyvenk mano gyvenimą, suprask mane, mylėk mane

TOMAS S. BUTKUS i poetas yra paskutinis politikas. šis žmogus yra vienintelis kuris dar gali suteikti emocinio o vadinasi ir egzistencinio svorio išpliurusiam postpasaulėvaizdžiui. šiai visa apimančiai sistemai nesvarbu ką tu rašai. jai svarbu kad šis rašymas (arba bet kuris kitas politinis aktas) turėtų neutralizuotą ideologinį pagrindą

DALIA MAŽEIKYTĖ Apie spalvas Palangoje prie jūros piešiant saulėlydį sausa pastele… Pavakariais susiruošiau kaip visuomet piešti saulėlydžio taką vandenyje. Panorau pavaizduoti visą procesą, kai saulė iš žydros aukštybės leidžiasi ir pamažu susilieja su tamsios jūros raibuliuojančiu horizontu.

PAULIUS NORVILA Lupa vieną kaukę po kitos, kol galiausiai telieka veidas, jautrus ir neatpažįstamas, apsitraukęs plona plėvele, kuri kažkada vadinosi oda. Nuo troškulio ir dusulio ji suplonėjo ir jau nebegali apsaugoti mūsų nuo skaudžiais prisiminimais suteptų pirštų

VALENTINA BELOKON Linktelėjimais, šypsenom, rankų paspaudimais ir pakštelėjimais į skruostus, glustelėjimais, stumtelėjimais, apsikabinimais ir apkabinimais, netyčiniais atsitrenkimais prasilenkiant, alkūnių stuktelėjimais persisunkęs oras Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoj, Paryžiuj, Romoj ir Niujorke;

REGINA RAGAUSKAITĖ Kūrybiniai jubiliejai… Dideli, mažesni. Ir visai mažučiai. Tokių nepavadinsi potvyniu, užliejančiu visą kraštą. Nešančiu masinių renginių bangą. Nuvilnijančių per tautos atmintį. Didieji jubiliejai kaitaliojasi su atoslūgiais, reikalingais derliui užauginti.

JULIUS KELERAS Neprisimenu, kas pirmas sugalvojo tą žaidimą. Galiausiai, koks skirtumas.

LAIMA PETRAUSKIENĖ Nebeliko žingsnių; mažai, visai mažai tėra žodžių. Dažniausiai tik: taip arba ne, noriu, nenoriu. Bet ir tiek jau šiokia tokia paguoda, šiokia tokia properša iš tylos į garsų ir susikalbėjimo pasaulį. Juk buvo dienos nebylės, dienos visai be žodžių.