JONAS KIRILIAUSKAS …aš negalvojau apie ją, bet mano sieloj buvo tartum lengvas jos šešėlis… Anton Čechov Būti polimūziškam taip pat sunku kaip ir poligamiškam. Mūzos, kaip ir visos moteriškos būtybės, nekenčia dėmesio stokos, joms reikia visko čia ir dabar, joms reikia, kaip vienas autorius sakė, visko ir viskio.

KOSTAS POŠKUS Niekam nereikalinga konstrukcija buvo sugalvota apimtų begalinės nevilties ir liūdesio. Anksčiau ji turėjo kažką pateisinti ir pagrįsti, bet dabar atrodo kaip būtąjį neveiklumą, galbūt ištižimą bandantis šlovinti, tikrai vyriškumo ir stiprybės neteigiantis anachronizmas.

IGNAS EIDIMTAS Bespoksodamas į ką tik autobusan įlipusią belytę būtybę, pats ėmiausi nuodugnios savianalizės, esą, neišskirtinis fruktas besąs. Žmogus nėra protingas: jis nėra protingas – nesvarbu, kiek į klasikinį Bloomo kanoną įtrauktų skaitinių perskaitęs

MARIJA KAUNIETĖ Būna visaip, bet tik ne taip. Taip tikrai negali būti. Kažkada skaičiau kažką panašaus. Kokios nesąmonės, pagalvojau, net nejuokinga, nors rašinys buvo lyg ir humoreska, lyg ir groteskas. Dirbtinis žmonių juokinimas. Nebežino tie vargšai rašytojai, ką ir prigalvoti, kad tik juos spausdintų.

ALMA RIEBŽDAITĖ Visiškai atsitiktinai, vedama smalsumo, norėdama daugiau sužinoti apie Schrödingerio katiną, kuris kartu yra gyvas ir negyvas, laisvojoje internetinėje enciklopedijoje Vikipedijoje atrandu straipsnį apie omnipotencijos paradoksą.

KĘSTUTIS NAVAKAS Ką aš galėčiau pasakyti apie „juodąsias mano sielos duobes“? Šiose duobėse, kurios tave taip baugina, aš surandu prieglobstį, kai pavargstu klaidžioti žmonių keliais, kai pavargstu matyti jų kankinamai žydinčius laukus ir perbrendusius miškus.

KAROLIS DAMBRAUSKAS „Sunkiausiais laikais apimtas nevilties Francesco Petrarca rašė laiškus didžiosioms praeities asmenybėms.” Po darbo kildamas liftu namų durų link, pagalvojau: kodėl žmonės rūko? Pagalvojau, jog iš man daugiau ar mažiau pažįstamų žmonių, apie kuriuos galėčiau pasakyti, kad jie tikrai laimingi, nė vienas nerūko.

MIKALOJUS VILUTIS Aš kenčiu. Todėl, kad esu nesuprastas. Tobulinu pasaulį, bet dėkingumo nesulaukiu. Mane smerkia: – Bruki savo abejotinas tiesas, tarsi tik tavo tiesos būtų teisingos.