BEATRIČĖ JUŠKAITĖ Aną mėnesį visos dienos buvo gana panašios, tad kai man buvo įbrukta užpildyti psichologinio tyrimo anketa, visai atgijau atradusi progą imti piktintis. Viską dažniausiai pradedu nuo nenoriu pasirodyti bambeklė prieštakčio

MILDA JURKEVIČIŪTĖ Į vieną protą įsimaišę peleniniai dievai Sukurs dvasią, kurią beprotis nuties kaip žemę – Ir kris ant jos žmogiški sparnai. Kiekvienas giliai viduje šaukia gyventi. Keista, kai (pa)mąstai apie gyvenimą. Kartais žmogų ištinka krizės ir jis veržiasi į mirtį. Šaukia mirti. Neretai nutinka ir taip, kad gulėdamas ligoninės palatoje vėl imasi šaukti gyventi.

DAINA OPOLSKAITĖ Pasiutusiai noriu ką nors parašyti. Ne, tai greičiau ne noras, o periodiškai užklumpanti keista baimė, kaltė, savo jutimu labai panaši į atsakomybę, kad kažko dar nepastebėjau gyvendama šiame pasaulyje po šia saule.

MIKALOJUS VILUTIS Giedrius laisvas. Žmogus, kuris nebijo būti savimi. Atviras pasauliui. Žiūrėkit – čia mano širdis, čia skrandis, o čia mano žarnos ir visa tai, kas žarnose yra. Išgersiu degtinės ir sužėrėsiu visomis vaivorykštės spalvomis. Išskleisiu visą savo grožį, kaip povas uodegą.

MAKSIM IVANOV Nokia 3310 Man ima kraują iš venos. Silpstu. Adatos nenubaidysi, neapsisaugosi nuo jos rankove, privalai išlaukti. Nepajėgiu žiūrėt į vieną tašką, knieti pult bėgt. Garantuotai esu išbalęs, bet sąmonės neprarasiu.

REGINA JASUKAITIENĖ Susiruošiame į „Katedrą“, į Koršunovo pastatymą Nacionaliniame dramos teatre. Pagal recenzijas ir draugių atsiliepimus kuriu „viziją“, įdomu, kiek atitiks jaunystėje skaitytą Justino Marcinkevičiaus dramą.

DAINA HABDANKAITĖ Vienoje pasakoje herojus gauna užduotį: nueiti nežinia kur ir atnešti nežinia ką. Panašioje situacijoje atsiduria ir vaizduotės tyrinėtojas: ilgą laiką apibrėžta vien negatyviai – kaip proto klaidintoja, vėliau sutepta romantine meninės kūrybos idėja, vaizduotė vis dar išlieka tema, kurią sudėtinga tiek suformuluoti, tiek plėtoti.

GRETA SIRVIDAITĖ Menas paklausė savo geriausios draugės Realizacijos, ar save apnuoginti, ar likti tik tyliu, tvirtu užnugariu savo draugei. Atsakymo nesulaukė. Menas pats turėjo suvokti, kuo nori būti. O galėjo jis būti tik savimi. Menininkas yra didžiausias šio pasaulio nežinomasis. Niekas nežino, kokiu būdu jis atsiranda

MARIUS PLEČKAITIS Kaunas pas mane atėjo su mistika. Su klinikomis, į kurias važiuodavome kartu su mama. Su dideliais neaiškiais troleibusais, skrodžiančiais skersai ir išilgai miesto gatves. Miesto…