LiteratūraEsė

Pirmieji, antrieji, tretieji namai

VALDAS PATUMSIS Namai – pirmieji, antrieji, tretieji, paskutinieji? Pirmieji namai – tėviškės, juose užaugom, kad ir seniausiai gamtažudės, kraštovaizdžio naikintojos melioracijos sugrūsti į duobes.

Plaukikas

PAULIUS ANDRIUŠKEVIČIUS Dabar tau tegali padėti vanduo. Erdvėje girdėti muzika para para paradise every time she closed her eyes.

Gražu, kai žmonės nori būti tokie kaip šventieji

ŽYGIMANTAS AUGUSTINAS Mėgstu stebėti. Stebiu žmonių veidus, kai jie manęs nemato. Pastebiu, kad vis labiau madinga kontroliuoti veido išraiškas. Civilizuotoje visuomenėje nepadoru, jei tavo veide matyti nepasitenkinimo ar kitokia atgrasi veido išraiška.

Supintas pasakojimas

KRISTINA TAMULEVIČIŪTĖ Garantuotai išprotėjau. Visą rytą, dar prieš pakildama iš lovos, girdėjau kažkokius garsus, tarytum kažkas tipentų po butą.

Kelionė į save

GRETA SIRVIDAITĖ Trūksta, griūva, plyšta, krenta, skyla, skęsta, miršta… ir daugybė kitų žodžių, kurie maitinasi mano pozityvumo likučiais. Ateina metas, kai niekas nedžiugina, kai protas nieko neįsileidžia, kai esi jį pasodinęs į saulės spindulių nepasiekiamą kalėjimo kamerą.

Palėpės ir gelmės

JULIUS KELERAS Mano sklepas kitoks nei Lauryno K. Visiškai. Ir lytis jo kita, ir aukštis. Ne Lauryno, sklepo. Ir nesislepia jis po vandentiekio vamzdžiais, ir patenkama į jį ne per tambūrą, ir ūmai praeinančių kaimynų nereikia baidytis, išjungiant viduje degančią elektros lemputę. Nėra jis labai erdvus, greičiau priešingai – tik aukštas. Sakykim, kaip kokie asmeniški, mano per dešimtmetį užkariauti Pilėnai.

Amžinoji kartotė ir išgąsdinti kiškiai, nubėgę

GINTARAS BLEIZGYS Keisčiausia, kad neprisimenu, ruduo tai buvo ar pavasaris. Žolė buvo dar žalia ir rytą paežerėj bolavo šalna. Nakvojau Druskininkuose, neatsimenu, kodėl ir kaip tą rytą atvažiavau prie Snaigyno.

Bragadino oda

ADAM SZCUCINSKI Iš dangaus liejasi kaitra. Šluostausi nuo kaktos prakaitą. Atsisėdu ant kėdės aikštėje priešais Santi Giovanni e Paolo baziliką, šalia kondotjero Bartolomeo Colleoni paminklo.

Pasikurortinimai

RŪTA JAKUTYTĖ

Dulkių kodas

JULIUS KELERAS Turiu liguistą pomėgį rašikliams. Ne visiems. Tik tiems, kurie plonai ir tiksliai lieja rašalą. Ir ne bet kur, o ten, kur rankai nurodo įkvėpto proto impulsas, tikintis, kad tas majestotiškas prisilietimas bus itin reikšmingas ir turės išskirtinę vertę.