Gera, draugai, žiemą leisti Naujamiesty. Tai buvęs Pohuliankos priemiestis. Tarp Senamiesčio, stoties rajono, Naujininkų ir Krasnūchos. Rajonas erdvus, nevietiniams gali pasirodyt klaidus – turbūt todėl, kad daug gatvių susikirsdamos sudaro vienodus 90 laipsnių kampus ir atrodo panašios. Palyginti ramus, nes dabar daugelis miesto pasilinksminimų suteka apačioje, Senamiestyje. O kažkada būtent čia, į Didžiąją Pohulianką (liet. Didžioji pasivaikščiojimų gatvė; nuo 1939…

Vakar sapnavau Dusetas, miestelį, kuriame užaugau, kuriame didžiąją gyvenimo dalį praleido mano tėvai. Sapne dalyvavau miestelio šventėj – ryškiausias epizodas, kurį atsimenu, bendras šokis. Gal tik to šokio įspūdis – euforinė, be galo pakili nuotaika (turiu pripažint, kad sapno emocijos sunkiai nusakomos įprastais žodžiais, nes ten jos gerokai tirštesnės, intensyvesnės, nei šio pasaulio kalba būtų galima nusakyti) ir kartu su…

Lietuvai išsilaisvinus, o labiausia prasivėrus naujam tūkstantmečiui, plačiai išplito netradicinė tapyba, kurią tiksliau tiktų pavadinti – badyba. Žmogiškosios odos badyba. Kūniškoji. Džiugina vaikščiojantys paveikslai, ne tiktai – šokantys, žaidžiantys, tvirtybe, nepriklausomybe kvėpuojantys judrieji paveikslai. Iš pradžių – tamsūs, juodi, melsvi, vėliau vis margiau ir margiau spalvina odinę drobę, kailį. Jaudina driežiukai, kaišiojantys uodegytes iš merginų apykaklių, ant juosmens šokantys ar…

Ataskaita apie tai, ką parašiau Visbio rašytojų namuose, kai man neapdairiai davė stipendiją Švedijoje

Prieš keletą metų lietuvių ir kitų Baltijos literatūrų bičiulis rašytojas Klausas-Jürgenas Liedtke suorganizavo Johanneso Bobrowskio poezijos vertimų dirbtuves. Jos vyko Gotlando saloje, Visbyje, ir jose dalyvavo devyni skirtingų kalbų vertėjai. Praėjusiais metais Liedtkės ir Bobrowskio draugijos rūpesčiu vertimai, papildyti vertėjų komentarais, pasirodė atskira knyga „Atem, ich sende dich aus“ („Siunčiu tave, kvėpavime“). Po 2009-aisiais pasirodžiusio straipsnių rinkinio „Zeit aus Schweigen“…

Galima stebėti milžinišką pagreitį įgaunantį banalių ir paviršutiniškų turinių gausėjimą įvairiose informacinės sklaidos formose. Kyla nenumaldomas noras sužinoti, kodėl visa tai vyksta. Taip pat – ar šis procesas turi kokias nors aiškiai apibrėžiamas ribas. „Ribos“ – pavojingas žodis, ypač pigaus moralizavimo laikais. Būtina pasakyti, kad ir pats moralizavimas senų seniausiai tapo labai banalus ir paviršutiniškas. Dūsauti yra paprasčiausiai neproduktyvu. Produktyviau…

Taip jau yra ir nieko čia nepadarysi – ištisus metus jis tave iš šalies stebi, užsirašo viską į knygą ir gruodžio 24-osios naktį sužinai, kaip tavo elgesys buvo įvertintas. T. y. randi po egle dovaną. Arba ne. Susidaro įspūdis, kad vertinimo sistema nėra labai jau griežta, nes apsijuokti prieš liudininkus, nieko po egle neradus, asmeniškai dar neteko. Nors, mano nuomone,…

Iš tikrųjų visas mūsų didesnis ar mažesnis išmanymas apie meną yra iš piršto laužtas. Skaityk kiek nori apie Rafaelį ir dadaistus, vis tiek atėjus į galeriją tavo vertinimo skalė susiaurėja iki riboto skaičiaus variantų: pirmas – „patinka“ arba antras – „nepatinka“. (Čia apie paprastą liaudišką žiūrovą, ne išprususį, kuriam mintis dėlioti iš dviejų žodžių – nusikaltimas.) Ir viskas būtų gerai,…

Šalta. Pirštai skyla į dalis, tarsi į aslą trenktas krištolas. Jie pernelyg trapūs, trapūs negrąžinamai. Ir nėra to, kas būtų grąžinama, niekas negrįžta. Kiek bešauktum, kiek belankstytum pirštus, tarsi pindamas orui kasas. Jei saulė užgestų, o ji kada nors užges, žemės jūros ir vandenynai užšaltų iki dugno po penkiasdešimt septynerių metų. Tiek dar galėtume palaukti. Tik tiek. Dabar sėdžiu ant…

Iš tolo akį patraukiantis, ardantis žvilgsnį ir toks žalias – kaip kokios pavasario linksmybės – plakatas miesto centre ar transporto stotelėse, kuriose nebegalima rūkyti. Ar pilname žmonių prekybos centre, kur skelbiama, kad Mažosios Lietuvos gyventojų paveikslų kūrėjui, didaktui ir šiaip savo epochos hegzametro meistrui Kristijonui Donelaičiui būtų suėję gražūs meteliai. Toks apvalus skaičius – 300. Gal todėl mes pasirenkame plakate…