Pradėsiu nuo žiniasklaidos antraščių, nes, kaip jau kadaise rašiau, pripratimas blogiau prigimimo. Paskutinė, kurią nusiunčiau ta pačia liga užsikrėtusiam bičiuliui, buvo tokia: Užjūryje dirbantis lietuvis mokslininkas aptiko vėžio Achilo kulną. Vėžio Achilo kulnas savaime įdomi anatomija, bet man dar smalsiau sužinoti, kur yra užjūris. Tarsi ir norėčiau, kad bepročiams būtų uždrausta galvoti antraštes, bet jei galiu, tai esu prieš draudimus…

Miegas nenori tavo kūno   Labas rytas, štai ir aš, Aš vėl bandysiu būt kaip vakar. „Biplan“   Filme „Astronauto žmona“ Johnny Deppo įkūnijamas astronautas po nepaaiškinamo dviejų minučių užtemimo atvirame kosmose sėkmingai nusileidžia į Žemę, tačiau jo žmona netrukus supranta, kad vyro lūpomis kalba kažkas kitas. Panašiai ir susikaustęs rytinis kūnas tarsi astronauto sutuoktinė išsiilgo manęs, bet vis dar…

Apėjęs gal pusę kultūros nakties reginių ir renginių, nesenkančios Vilnelės tėkmės seklumoj netikėtai išvydau baltuojantį vaizdinį. Laivelis. Plaukęs, trumpai, ilgėliau, sustojęs. Šis plaukimo vaizdo sumanymas patraukia amžino judesio, judėjimo, skrydžio laisve. Netramdomu kūrybinių minčių pojūčiu. Trumpam užkliūti, stabtelėti, o mintis, slinktis, tikslas lyg muzikinėje pauzėje tęsiama (plaukiama). Plaukimo kryptis nežinoma, tik nuspėjama. Leng-vesnis – sklandaus plaukimo pasroviui kelias, bet pasileidus,…

Antroj vidurinėj revoliucijos prasidėjo prie Saulėno. Prie Zeltinio trūko ar pinigų, ar dar ko. Retai ir jį patį matydavom. Per kokias šventes. Prašliuožia iškilmingai koridorium su tom savo plačkelnėm, ilgu kunigišku paltu ir ištirpsta mokytojų kambary. Ar kaip salėj, blykčiodamas akinių stiklais, ką nors porina – neklausom, kramtydami nagus ir spoksodami į priešais sėdinčių mergaičių kaspinus ar pleiskanom apkritusius petukus.…

Joninės, o dangus prakiuro – šašlyką kaip iškepti?! – gi „per Jonines lietuviai sukerta šimtus tonų šašlykų“…

Atleisk. Man reikėjo per daug. Atleisk, žinau, kad per vėlu. Atėjau, buvau ten, ant kalvos. Metai bėga. Norėčiau tau daug ką pasakyti. Privalau tau viską papasakoti. Nuo tos dienos tikriausiai, tada man buvo dešimt metų… Vidudienis, šilta. Namie nieko naujo. Močiutė ašaringai, senelis piktai tėvui bamba, kad man galvoj tik kavinės. Įkalbinėja jį dar kartą vesti. Nes jie amžinai negyvens,…

Iš ryto pusiaumiegis girdi nepaprastai lėtus žingsnius koridoriuje – žingsnis, tada metalinės vaikštynės bilsmas, tada vėl atsargus žingsnis. Po trijų minučių kažkas nukris vonioje ir pasigirs nekantrus itališkas „accidenti!“ („prakeikimas!“) ir ilga keiksmažodžių tirada…

Internautas teminiame forume skelbiasi nušausiąs kaimynų šunį, lojimas esą jį „vedąs iš proto“. Diskutantų nerviniai impulsai sklinda šviesolaidžio skaidulomis užlinkdami kažkur kosmoso tyruose, bet ar dėl to kaltas keturkojis Džekas ar Bobas? Juk pradėję rengti kaltinamąjį aktą susidurtume su tiek teisinių, psichologinių, socialinių šuns / žmogaus problemos atsišakojimų, kad ne blogiausia išeitis būtų susiimti už galvos ir bėgti. Banali išeitis,…

Dešimt litų ir penkiasdešimt centų. Prekės kodas 1857.
Juditos Vaičiūnaitės knyga „Skersgatvių šešėliais aš ateisiu“. Pirkau 2002-aisiais…

Iš Pylimo gatvės tenka kopti į kalną. Naugardukas – puikusis LDK miestas, kuriame galbūt rezidavo kunigaikščiai. Gatvės pradžioje labai gražu, vilioja restoranai „Tbilisi“, „Kinza“ (Vidurio Azijos virtuvė) ir kaljanų baras. Spalvinga, tarsi pats Naugardukas būtų čia persikėlęs. Žmones pietietiškais veidais veikiausiai atveda kulinarinė nostalgija. Gerokai toliau, gatvei prastėjant, yra ir lenkiškas restoranas „Ponas Tadas“, bet į jį turbūt neičiau dėl…