LiteratūraEsė
Inžinierė
Ankstų šventinį rytą, beveik naktį, pažadina dronų fejerverkai. Sprogimai ir švilpesys stipresni nei kitais kartais. Lango ekrane lekianti raketos strėlė nutrenkia koridoriun. Ilga koridoriaus žarna siuva užsimiegoję civiliai, kariškiai lekia laiptais, nes liftai jau neveikia.
Vasarvidžio rytas
Atsitokėjęs supratau – sapnas nutrūko, guliu aš visai kitur. Čia ir sodžius ne tas, ir daržinė kita, ir aš jau seniai ne berniūkštis… Tik šienas kvepia lygiai taip kaip tada – vasaros pievomis, pradalgėse džiūstančiais kmynais ir kažkokiu nenusakomu džiugesiu.
Skrydis virš institucijos
Būdama Telšiuose, telefonu gavau žinutę, kad kažkas mane kviečia į harinamą Kauno Kaziuko mugėje. Dar niekada nebuvau dalyvavusi tokioje eisenoje, kurioje šokama ir dainuojama „Harė Krišna“, ir šį kartą, spaudžiama gilesnių širdies klodų ir paieškų, nusprendžiau vykti ten traukiniu.
Pakeleiviai
Stotyje žiūriu į aikštelės švieslentę: mano autobusas išvyks po septynių minučių. Dar turim laiko.
Po septynių minučių autobusas išvažiuoja, o paskui kitas ir dar kitas. Mudu mindžikuojam šalia tako ir kalbam viens kitam apie praėjusių gyvenimų pėdsakus. Nesu tikra, ar vienas kitą girdim, svarbu kalbėti, iškalbėti.
Pirštai
– Mama, sakei, kad galėsiu žiūrėti „Monstrų vidurinę“, – priekaištingai mane nužvelgia dukra, ir netarusi nė žodžio aš nueinu ieškoti televizoriaus pultelio.
Kol vaikas žiūrės filmuką, turėsiu laisvą pusvalandį ir galbūt spėsiu išversti kelias pastraipas. Nors ne, geriau baigsiu rašyti prozos kūrinį, kurį ketinu pavadinti „Pirštai“.
Kietai virtas kiaušinis
Kad ir ką pasakočiau, mėgstu pradėti ab ovo. Nuo pačios pradžių pradžios ar, kaip sakoma lietuviškai, nuo Adomo ir Ievos. Nuo ko, kaip ir kodėl viskas prasidėjo, kaip toliau vystėsi, prie ko galiausiai priėjo. Kartais manęs klausantiems gal ir nusibosta toks kalbėjimo stilius, kai atrodo, jog nukrypstu nuo pagrindinės istorijos į kažkokias šalikeles. Gerai dar, jei iš viso nepamirštu,…
Meilės žaidimai su nepažįstamaisiais
Dar vienas būdas patekti pas žmones yra tokios mūsų tradicijoje daugmaž pripažintos „nekviestų svečių dienos“. Viena jų – Užgavėnės. Tą dieną atidėdavau kitus darbus, kad galėčiau legaliai belstis į žmonių namus.
Identiteto krizė ir tuščio lapo baimė
Taigi pripažinkim. Esu literatūrinė tinginė. Rašytoja dykinėtoja. Tingiu net ieškoti būdų, kaip su tinginyste kovoti, nors ant stalo guli trys knygos apie rašymą ir būdus, kaip įveikti tokį ištižimą.
Kosminės Karoliniškės
Sėdėdama Karoliniškių bibliotekoje renginių ciklo „Kosminės Karoliniškės“ poezijos skaitymuose, kur buvau pakviesta dalyvauti, jaučiausi kaip erdvėlaivyje: žodžiai nešė skirtingomis pasaulio suvokimo trajektorijomis.
Kodėl norime grįžti į pradžią, arba „Sugrįžk, akimirka žavinga!“
Minčių apie norą grįžti praeitin neslopina nė tai, kad daugelis mūsų laikui bėgant įgijome daugiau išminties, tad net jei būtų įmanomas toks grįžimas ir visko išgyvenimas iš naujo, tai būtų kontrproduktyvu.
