LiteratūraEsė
Sapnuoti sniegą
Sidnėjuje, kur dabar gyvenu, nebūna sniego. Tikro – nebūna. Kartais jis iškrenta tarsi netyčia, supainiojęs platumas, ir tuoj pat sutrikęs ištirpsta. Vis dėlto mitas, kad Australijoje apskritai nėra sniego. Jei dabar norėčiau jį pamatyti, sėsčiau į automobilį ir važiuočiau pietvakarių kryptimi tol, kol išvysčiau snieguotą viršukalnę, pavadintą angliškai neištariamu Kosciuškos vardu.
Okinava. Apie tautą, norinčią užmiršti savo tapatybę
Kasmet rugsėjo 18 dieną piečiausioje Japonijoje Okinavos prefektūroje ir pietinėje Kagošimos prefektūros dalyje minima Salų kalbų diena. Šią dieną prisimenamos kasmet vis silpstančios regioninės kalbos ir tarmės, puošiančios Riūkiū salyną. Pagrindinė iškilmė vyksta didžiausioje Riūkiū salyno saloje – Okinavoje. Kaip pirmasis, o gal ir išvis vienintelis lietuvis, bandęs prabilti okinaviškai salų kalbų šnekamosios kalbos konkurse, nusprendžiau turįs ką šia…
Poezija ir barikados
Daina kaip ginklas – pats taikiausias, taikliausias ir stipriausias kovotojas. Daina kaip fakelas, kaip kelrodė žvaigždė, nušviečianti teisingiausius žingsnius ir tiesiausius kelius. Net ir tada, kai poetai ir muzikai krenta barikadų ugnyje, daina nenustoja skambėjusi, o po visų karų ji dar ilgai skamba primindama buvusias kovas ir pergales…
Kakavinė postilė
Keturnedėlis būtiniausiai turi praeiti prestižinėje erdvėje, kuri tviska prabanga. Paskutinį kartą padaryti įspūdį draugams, giminėms. Paskutinės pareigos, po to visi asmenys nueina užmarštin, kaip nuėjo kūnas. Kūnas saugus keraminėje urnoje, laikys šimtą metų, net jei rusai ateis.
Protingavimai (7)
Žydai žino, kaip jų kūnai turi gyventi. Kuo rengtis, ką valgyti, kaip žmonas mylėti, kaip vaikus auginti, tiksliai parašyta jų knygose. Jiems apie tai galvoti nereikia. Todėl galvoti, kaip valdyti pasaulį, jie turi daug laiko.
Svogūnai labai sveika
Man slenka plaukai. Kantriai, pastoviai, su man pačiai būdingu užsispyrimu, visai kaip kopos Nidoj, smiltelė po smiltelės, pleiskana po pleiskanos, varo žemyn, nors tu ką. O aš, ką aš, staigiai į virtuvę, šaldytuvo durelės atsidaro, svogūnas, labai gerai, sutarkuoju kaip už tėvynę, citrina, tai žinoma, viską, kas turi stiprų skonį, turėtų gerai ir mano plaukai virškinti, medaus dėl pasigailėjimo…
Kelionė į Lietuvą. Keliai, mašinos, žmonės
Mašinėlių ir jų vairuotojų Lietuvoje yra daug. Gyventojų smarkiai sumažėjus, o vairuojančiųjų skaičiui išaugus, gatvėse ir keliuose tai labai matosi. Vairuoja visi: ir spuoguoti bachūriukai aptemptom kelnytėm, ir žilos močiutės su sportbačiais, ir solidžiai atrodantys ponai su lakūnų akiniais.
Tiesiog kūnas
Įprasta klausti, ar tiki egzistuojant sielą. Įprasta klausiant įsivaizduoti sielą kaip kažką priešingo kūnui. Įprasta redukuoti kūną į organus, jusles ir biologinius, psichofiziologinius procesus. Neįprasta klausti, ar tiki egzistuojant kūną. Minėta redukcija paaiškina ir įtikina: alkis, nuovargis, galvos ar kulkšnies skausmas, pilvo raižymas, sotumas, tuštinimasis, karštis, orgazmas – tik keletas akivaizdžių, tiesioginei patirčiai prieinamų kūniškų patirčių. Kiekvieną gyvenimo minutę…
Protingavimai (6)
Dienos, rašančios autorių
Kalba, pasakyta birželio 17 d. MO muziejuje pristatant Alfonso Andriuškevičiaus knygą „Nesufalsifikuotų dienoraščių fragmentai: 2002–2015“
