LiteratūraEsė

VYGANTAS VAREIKIS

Mintys apie Ameriką

„Liberalioji meritokratija“ šiandien leidžia turtingiesiems sukaupti daugiau. Kapitalo grąža – pagrindinis turtingųjų pajamų šaltinis – yra gerokai didesnė negu atlyginimų augimas, tad turtingieji tampa dar turtingesni. Formuojasi nuolatinis nelygybės ratas išsilavinimo srityje. Turtingieji, būdami geriau išsilavinę, gauna didesnes pajamas, kuria šeimas su kitais turtingaisiais…

MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (9)

Proustas parašė: tėvai per daug mane mylėjo, kad saugotų nuo kančios.
Dievas mane myli.
Tėvai būna dviejų rūšių – vieni myli savo vaikus, kiti nori, kad vaikai juos mylėtų.
Tie saugo vaikus nuo kančios.
AUŠRA MARIJA SLUCKAITĖ

Šlaitas

…Taip buvo pernai ar užpernai, ar prieš penketą metų. Laikas sustojo, ir mes likom įšalę jame. Nespėję sugrįžti. Atskirti ne upės – vandenyno. Uždaryti tarp keturių sienų. Už jų nematomas priešas skina gyvybę po gyvybės. Nereikia ir masinio naikinimo ginklų. Visi – nepaskelbto karo belaisviai.

AUŠRA KUNDROTAITĖ

Asmeninės utopijos žemėlapis

Vieninteliai namai paribyje, kuriuos pažinau ir kurie niekuomet nepasirodė per daug nepatogūs, dargi atvirkščiai – kuriuos prisimenu kaip vienus jaukiausių ir džiaugsmingiausių, buvo Londono skvotai. Camden Road 8 – pirmasis, nepakartojamasis. Net žiurkės pusrūsyje, stambūs, plaukuotakojai vorai židinyje ir po pusmečio sprogęs kanalizacijos vamzdis netemdo širdžiai mielų prisiminimų.

ANDRIUS MARTINKUS

Paštas (KLC). Requiem rankiniam skirstymui

Lapkričio 16 d. pradėjęs veikti konvejeris skirstys siuntas į 380 krypčių ir „galės išskirstyti apie 12 tūkstančių siuntų per valandą – rankiniu būdu tokiam siuntų kiekiui išskirstyti reikia 6 pilną darbo dieną dirbančių darbuotojų“. 24 milijonai eurų – tiek Lietuvos paštas investavo į šį projektą. „Tai yra svarbiausia ir didžiausia pašto investicija per Nepriklausomos Lietuvos metus.“

AUDRIUS SABŪNAS

Žiedai, rudens lapai ir japonai

  Galbūt seniai nužydėjus vyšnioms ir net nuskynus vėlyviausius obuolius mažumėlę per vėlu ir egzotiška kalbėti apie žiedus. Tačiau nepaisant metų laikų čia, Kiote, priešingai nei Lietuvoje, vis yra ištaikančių pražysti žiedų – kamelijos, rožės… Su spalio viduriu atkeliauja man bene mieliausias metų laikas, kai po miestus ir miestelius sklando japoninių alyvų kvapas, o įsibėgėjus lapkričiui ir naktimis temperatūrai nebepakylant…

ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS

Žiūrėjimas į debesis

kaukolinis-debesis-2020nn1
Debesys yra benamiai. Tai viena iš dviejų pačių artimiausių mano širdžiai jų savybių. Ir kai prisimenu frazę iš Šventojo Rašto, kad Žmogaus Sūnus neturės kur galvos priglausti, kažkodėl pirmiausia pagalvoju ne apie žmones, bet apie debesis. Iš tikrųjų: kur debesims priglausti savo galvas?
Tiesa, literatūroje, ypač poezijoje, debesys dažniau pristatinėjami ne kaip benamiai, o kaip nomadai. Pavyzdžiui, senas senas Michailas Lermontovas: Тучки небесные, вечные странники. Arba visai dar nesenas Charlesas Wrightas: And now the clouds come on, the same clouds that Turner saw. Nemanau, kad benamystė ir nomadystė – vienas ir tas pat. Tačiau kad jiedvi sieja ganėtinai artimos (kraujo?) giminystės ryšiai – vargu ar galima būtų nuneigti.
MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (8)

Nietzschė sakė, kad krikščionybė yra vergų religija. Ne. Tai laisvės religija. Mušk mane per dešinį skruostą, aš atsuksiu tau kairį, nes man neskaudės. Aš tik nusijuoksiu, kaip nusijuokė šv. Pranciškus, išmetęs savo turtus pro langą ir tapęs laisvas. Krikščionybė yra laisvė nuo pilvo.

AKVILINA CICĖNAITĖ

Sapnuoti sniegą

Sidnėjuje, kur dabar gyvenu, nebūna sniego. Tikro – nebūna. Kartais jis iškrenta tarsi netyčia, supainiojęs platumas, ir tuoj pat sutrikęs ištirpsta. Vis dėlto mitas, kad Australijoje apskritai nėra sniego. Jei dabar norėčiau jį pamatyti, sėsčiau į automobilį ir važiuočiau pietvakarių kryptimi tol, kol išvysčiau snieguotą viršukalnę, pavadintą angliškai neištariamu Kosciuškos vardu.

AUDRIUS SABŪNAS

Okinava. Apie tautą, norinčią užmiršti savo tapatybę

   Kasmet rugsėjo 18 dieną piečiausioje Japonijoje Okinavos prefektūroje ir pietinėje Kagošimos prefektūros dalyje minima Salų kalbų diena. Šią dieną prisimenamos kasmet vis silpstančios regioninės kalbos ir tarmės, puošiančios Riūkiū salyną. Pagrindinė iškilmė vyksta didžiausioje Riūkiū salyno saloje – Okinavoje. Kaip pirmasis, o gal ir išvis vienintelis lietuvis, bandęs prabilti okinaviškai salų kalbų šnekamosios kalbos konkurse, nusprendžiau turįs ką šia…