LiteratūraEsė
Ateitis iš antrų rankų
Ką reiškia prarasti atmintį, noriu paklausti psichiatrės užėjusi į kabinetą, bet ji jauna ir atrodo rimta, gal net rūsti, į mane nežiūri, jos rašiklis pakimba ties mano ligos istorija, lyg svarstytų, kokią diagnozę įrašyti – iš akies, iš pirmo įspūdžio. „Kur paskui išeina visa ta asmeninė praeitis?“ – klausia pasakotojas Georgi Gospodinovo romane „Laiko slėptuvė“.
Išskaityti Meksikos greitkelius
Spusteliu akseleratorių svarstydama, ar visi tik ir terašo apie mirtį, ar tik man tokios knygos pakliūna į rankas. Dažnam Meksika būtent ir asocijuojasi su mirtimi, ypač su Dia de Los Muertos švente, kai gan džiugiai, net karnavališkai pagerbiami visi mirusieji. Mažiau žinoma yra Santa Muerte (Šventoji Mirtis)…
Apie kritiką
Negirdėjau, kad kuris nors lietuvių poetas girtųsi plačiu skaitytojų ratu, tad kokia žinia siunčiama potencialiems poezijos gerbėjams, spaudoje perskaičiusiems, kad profesionaliosios poezijos festivalyje daugiau nei pusė apdovanojimų neišdalyta, nes nebuvo vertų jų gauti?
Ašaros
Sunku pasakyti, dėl ko pati gyvenime verkiau daugiausia, išskyrus artimojo mirtį… Daug ašarų pralieta iš nepatenkinto egoizmo ir tarpusavio nesusipratimų. Labiausiai virkdo ne vidiniai išgyvenimai, o netikėta kito invazija į juos. Meilė, kurioje jautiesi lyg maldaujanti elgeta, nes šitaip jaustis verčia dvilypis nepasotinamas išdidumas: kai nieko nebūna gana.
Tatuiruotė
…ar tatuiruotė savaime, nepriklausomai nuo jos turinio, vien savo buvimo faktu reiškia bedievystę, maištą prieš religiją, prieš krikščionybę, prieš autoritetą, prieš Dievą?
Daiktinis įrodymas
Šią vasarą išsimaudžiau dviejose jūrose – Šiaurės ir Baltijos. Neparašiau nė vieno labiau vykusio eilėraščio. Bet jaučiau, kad gyvenimas kažkur mane veda, kad esu dar tik kelio pradžioje; kelio, kuris prasideda ir baigiasi tame pačiame mieste, kuris yra miestas-kokonas: jame augame, bręstame, lukštenamės, plaukiojame jo upėse, vėliau ten akmenėjame.
Švinkimas
Pasaulis tolsta – banalūs dalykai, tokie kaip knygos, parodos, politika, radijo laidos, filmai, nebeįdomu, vargina, sunku sukoncentruoti dėmesį. Ir dieną, ir naktį kankina švinkimas – kūnas išskiria skysčius. Natiurmortuose panašiai pūva daržovės ir vaisiai, nors proceso nesimato paveiksluose. Taip atsitinka maždaug kas penkiolika minučių – tamoksifenas nusuka estrogenams galvas. Išpila karštis, paskui krečia šaltis; juntu kojomis riedančius prakaito lašus.
Pelytės
Niekad nesu užmušęs katino, bet kartą laidojau kaimynės katę. Tai buvo savaip pakylėjantis įvykis: kaimynė tos katės nemėgo, bet šiai pasimirus paplūdo ašaromis – gal labiau dėl ceremonijos nei dėl sentimento; aš katę visad mėgau ir ją laidodamas jaučiausi patvirtinąs šį ryšį, pratęsiąs jį pomirtiniame laike.
Veidaknygėje manęs nėra
„Ar tau viskas gerai?“ – atsargiai teiravosi bičiuliai, pastebėję, kad nesu aktyvi socialiniuose tinkluose. Jau vien šis klausimas sąlygoja paradigmą – jei pasitrauki iš socialinių tinklų, su tavimi kažkas blogai. Prisipažinsiu – pati taip manydavau apie negausų būrelį ten nesančiųjų. Jei tavęs nėra veidaknygėje, tavęs nėra visai?
Plaukti upe
Kiekvieną vasarą ateina metas, kai turiu išplaukti upe. Susirandu iš seno darbų kalendoriaus išplėštą lapą. Jame – daugmaž prieš dvidešimt penkerius metus sudarytas sąrašas, ko reikia žygiui baidare. Nors viską turiu išmaniajame telefone, sąrašą popieriuje saugau. Jis man primena apie laiką, kurį matuoju plaukimu upe.
