GINTAUTAS LESEVIČIUS I Laivo denyje du JŪREIVIAI: pirmojo rankos už galvos, jis, atsigulęs aukštielninkas, deginasi, o antrasis didžiulėmis sodininko žirklėmis karposi nagus.

TAS PATS AUTORIUS Vieną popietę besrebiant tirštą žirnienę Galvoj keistą balsą ūmai išgirdau, Kurs liepė skubėti greičiau į tualetą, Kol reikalo rimto dar nepadariau…

TOMAS DIRGĖLA Pirmas paveikslas Salė. Netuščia, žinoma: vienoje pusėje pilna didelių dėžių su vieno prekybos centro logotipais – tai verslininkai kultūrą remia, dalį salės išsinuomoję sandėliavimui. „O tempora!“ – sušuktų Maironis, „O mores!“ – pasakytų.

DAINIUS JUOZĖNAS Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleivių ir alumnų tėvų grupės pagrindu susikūręs neformalus Šeimų sąjūdis jau bene septyneri metai puoselėja tokią tradiciją – kartu švęsti Vasario 16-ąją. Rasų kapinių lankymas, dalyvavimas mitinge prie Signatarų namų vainikuojami pokyliu vieno viešbučio restorano salėje.

TOMAS DIRGĖLA Vienas sostinės dvylikaaukščių. Tebūnie Karoliniškėse. Vienuoliktame aukšte prie lifto durų prieina RAŠYTOJAS ir ŽMOGELIS. RAŠYTOJAS (nuspausdamas lifto iškvietimo mygtuką). Gerą rytą. ŽMOGELIS. Aha.

GINTAUTAS LESEVIČIUS I IMPERATORIAUS TIBERIJAUS vila Kaprio saloje. Menėje stovi kušetė, naktinė spintelė su stikline vandens, kėdė ir žmogaus skeleto modelis.

TOMAS DIRGĖLA Te­le­vi­zo­riaus ek­ra­nas, ja­me – te­le­vi­zi­jos stu­di­ja, pil­na žiū­ro­vų. Ant kė­džių sė­di trys mo­te­rys – NA­TA­LI­JA, MA­RI­NA, BO­ŽE­NA, ša­lia jų – JO­NU­KAS ir VE­DĖ­JAS.

TOMAS DIRGĖLA Pir­mas pa­veiks­las Te­at­ro sce­na. Pa­ky­la už­dan­ga. Prie­šais žiū­ro­vus – de­ko­ra­ci­jos, vaiz­duo­jan­čios ban­gų ska­lau­ja­mą jū­ros kran­tą ir dan­gu­je švie­čian­čią sau­lę.

GINTAUTAS LESEVIČIUS Mes ne­nu­mi­rę – mes tik ne­gy­vi… Ba­lys Sruo­ga, MISERERE III

ar­ba Dvi­aukš­čiai ke­lio­nių sap­nai KALAMBIJA PIKČERS Fo­ru­mes­ka (ištrauka)