SIGITAS GEDA 2008 metai Pajacai Nepriklausau prie tų, kurie pasijuokė iš Jono Meko. Nežinau, kiek pinigų jis „uždirbo“, ar pardavė „Fluxus“ judėjimą… Man regis, čia dalis jo gyvenimo ir likimo.

SIGITAS GEDA 2008 metai Lapkričio 1, šeštadienis Vėlinių aidai Visad juk taip būna: geros žinios eina išvien su blogomis. Pramaišiui. Paskambino B. K., kad mūsų bendras kūrinys „Paskutinės pagonių apeigos“ ir toliau sėkmingai „eina per pasaulį“.

SIGITAS GEDA 2008 metai Ko turėčiau stebėtis? Šiandien rinkimai Baltarusijoj. Lukašenka surinko 83 procentus balsų. – Balsų buvo dar daugiau, bet mes jų sumažinom, – pranešė Minskas. Taigi galėjo būti ir 98, ir 120 procentų.

SIGITAS GEDA 2008 metai Vartotojų pragaištis Gyvenimo formulė „Dirbk, pirk, mirk!“ varo į neviltį turtuolius, kadangi nemirtingumo nenusipirksi. – O meilę? – klausiu dantis rakinėjantį Giedrių. – Meilę jau galima, ji degradavo.

SIGITAS GEDA 2008 metai Tai, ką žmonės pamiršo Šiandien klausiausi per radiją laidos apie tai, kad mokančių kalbas žmonių daug, o vertėjų labai trūksta. Ypač tokių, kurie galėtų versti „raštu“.

SIGITAS GEDA 2008 metai Rugsėjo 14, sekmadienis Iš prielaidų apie pasaulį Tarkime, kad būta ilgo ir ištvermingo dieviškojo eksperimentavimo… Modelio tobulinimas: žolė, plaukas, žaltys… Šliaužiantieji, ropliai…

SIGITAS GEDA 2008 metai Paskutinės vasaros dienos Po lietaus prie upės, ten, kur pilna apynių ir sraigių, ūmai išniro vėlyvieji vijokliai, plonos, išbalusios taurės… Nelyginant pokario mergaitės baltom perkelinėm suknelėm. Perkelis – toksai audeklas, net nežinau, ar dabar iš jo kas nors siuvama.

SIGITAS GEDA 2008 metai Prapuolę iš kalbos Man regis, J. Savickio prozoje andai buvau radęs: – Nonšalaitiškai! Jis elgėsi ir rengėsi kaži kaip nonšalaitiškai!

SIGITAS GEDA 2008 metai Calamunis: seka Apsireiškė Šv. Dvasios vienuolyne. Du diakonai išvadino jį „durakom“. Tada „Dievo pasiuntinys“ paskambino savo Tėvui (nenusakomo amžiaus!).

SIGITAS GEDA 2008 metai Tai, ką buvau pražiopsojęs A. ir V. Sakalauskų bibliotekoje radau knygą, apie kurią dažnai pagalvodavau. Tai Eugenijos Ulčinaitės ir Albino Jovaišo parašyta „Lietuvių literatūros istorija: XIII–XVIII amžiai“.