LiteratūraDienoraštis
Meditacijos nuo galo
Nėra diržo. Atgniaužiu delną ir nuslystu nuo motociklo sėdynės ant asfalto, ant iš paskos važiuojančios mašinos stiklo, nusiritu į pakelės griovį. Blogiausiu atveju turbūt tik susilaužyčiau kelis kaulus, bet inercija ir greitis prilipina prie vairuotojo…
Snieguotasis 2002-ųjų sausis
Per naktį balkono pusnis visai išsigimė: dabar ji jau bemaž keturis kartus storesnė už blukį. Ir jos apvalumas nuo lango pusės dingo: ji tapo stati. Pusnies prigimtį (t. y. pusniškumą) teišduoda tik niuansas…
Sufalsifikuotas dienoraštis 4
Penktadienį „Šiaurės Atėnai“ išspausdino mano „Atsisveikinimą su daiktais“. Tuomet paskambino poetė S. Pabėrė žiupsnį komplimentų. O paskui, matyt, turėdama galvoj mano šnekeles…
Po Fesò ženklu
Kartais užsimanau pabūti įžūli. Šiandien va įlipau į autobusą, pasižymėjau oysterį ir nuėjau gilyn ieškoti vietos prisėsti – į viršų nutariau nelipti, nes važiuoti vos kelios stotelės (iki Golders Grino). Vietų buvo visur, bet pamačiau jauną vyrą…
Po Fesò ženklu
Šiandien svarsčiau, gal jau metas pažiūrėti Triero „Nimfomanę“, bet staiga prisiminiau folderyje besiilsintį kito dano – Refno – filmą. Atsidariau. Galvoju, čia bus prastai, bet Refnas vis prigauna mane… Suvysto, suvysto – pradžioje lėtai, švelniai, o paskui smarkiai suveržia ir paleidžia man į akis daug kraujo. Įpusėjau, jau tuoj tuoj pradės vieni kitus pjaaaut, – tailandietis policininkas labai įtikinamai mosuoja…
Draugužis
Beveik kiekvieną rytą, kai einu į darbą, Paco gatvėje sutinku nediduką rudą šunelį pamušta koja.
Sapnai (2)
KĘSTUTIS NAVAKAS 2013 m. rugsėjo 8 d. Mes su Audra kažkokiame dideliame viešbutyje, einame pusryčių. Fojė randame po furšeto nudengiamus stalus, ant kurių dar apstu maisto. Padavėja sako, kad galime jį valgyti, bet vien saldumynus. Smagiai šlamščiame kažkokius pyragaičius
Sufalsifikuotas dienoraštis 3
ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS Balandžio 7, šeštadienis. Po pietų baigiau skaityti Mariaus Ivaškevičiaus „Išvarymą“. Tikrai geras tekstas: gyvas, išraiškingas, žiaurus, aporiškas.
Iš dienoraščio
KRISTINA TAMULEVIČIŪTĖ Sarajevas, 2012-03-16 Tiesiog buvau pikta. Kambariokės atrodė lyg susimokiusios, tiesą pasakius, mūsų nuomojamame bute esu tautinė mažuma. Jos – slovėnės ir Bosnijoje joms viskas leidžiama, jei ne dėl buvusios Jugoslavijos, tai bent jau dėl kalbų panašumo. Tai jų pranašumas – teigti, kad priklauso tai kartai, kuriai abi kalbos – slovėnų ir serbokroatų (kad ir kaip ją vadintume šiomis…
Debesų prižiūrėtojai
SIGITAS GEDA 2008 metai Amžinoji senatvė Klausydamas laidos apie aktorių D. Meškauską (B. Dauguviečio provaikaitį), pagalvojau, kad ir man buvo… 43 metai. Ir 23, ir 33… Panašiai kaip „Hamleto“ režisieriui O. Koršunovui ar S. Parulskiui.
