LiteratūraAtsiminimai
Apie šokiams prieš pusę amžiaus trukdžiusius lietų ir Mėnulį
Buvo 1969 metų liepos 20 dienos vakaras. Netikėtai šokio viduryje muzika nutilo, ir iš aparatinės anuometis diskžokėjas pasveikino visus su nuostabiu žmonijos pasiekimu – kaip tik dabar amerikiečiai nusileido Mėnulyje…
Varnas varnui akies nekirs
Stoties laukiamoji salė buvo sausakimša, žmonės sėdėjo ant palangių ir grindų. Vieni laukė traukinio, kiti ieškojo prieglobsčio nakčiai, dar kiti žvalgėsi, ką nugvelbti. Milicininkai vaikščiojo tarp krėslų, purtė miegančius už pečių, ragino saugoti savo lagaminus ir ryšulius nuo vagių. Nors bagažo neturėjau, mane išbudino taip pat. – Nemiegokite! – paprašė įsakmiai. Perštėjo gerklę, krėtė drebulys, laikrodis rodė antrą valandą…
Atvažiavau
Ekscelencija
Pačiais baisiausiais Stalino metais, ieškodamas duonos ir siekdamas užbaigti paskutinę gimnazijos klasę, atsidūriau Panevėžyje. Vieną žvarbų sausio sekmadienį stovėjau žmonių pilnoje katedroje, šoninėje navoje prie pilioriaus, ir klausiau sumos. Ten, rinkdamas bažnyčiai aukas, mane ir pastebėjo buvęs Kupiškio gimnazijos kapelionas, pogrindžio ateitininkų dvasios vadas Vaclovas Kartočius. Tragiškasis pokaris žmones lyg džiūstančius lapus blaškė po visas pasvietes ir nuo paskutinio…
Atvaizdas ir panašumas
Mama niekada nepasakojo apie savo vestuves, aš nemačiau nė vienos tėvų vestuvinės nuotraukos. Manau, jie nenusifotografavo ta proga. Kartą paklausiau apie santuoką: „Gyvenome netoliese, lankėme šokius, susituokėme…“, ir viskas. Nei romantiškos draugystės istorijos, nei svajonių ar lūkesčių. Mane stebino, netgi glumino ši mamos atminties duobė, studijas prisimindavo su menkiausiomis smulkmenomis. Mačiau datas ant nuotraukų – „1944 metai“, net karas…
Kryžius ir erškėčių vainikas
Vieną šviesią 1985 metų pavasario pavakarę ėjau iš Kauno geležinkelio stoties ir čia pat, ties „Planetos“ kino teatru, pamačiau dailininką Liudą Truikį. Matyt, ir jis tuo pačiu traukiniu grįžo iš Vilniaus, kur buvo gavęs darbo – kurti dekoracijas Operos ir baleto teatre. Maestro neskubiai, pamažu, kartais nevalingai susvyruodamas senatviškai netvirtomis kojomis pėdino savo namų pusėn. Liesas, akiniuotas, su juodais…
Kraitis
Studijuoti išvažiavau septyniolikos metų, pašalinta iš aukštosios mokyklos neturėjau jokių atsarginių variantų, nebrandinau svajonių, nepuoselėjau planų. „Baigsi aukštąją – išeisi į žmones“, – sakė mama. Mūsų giminės moterys buvo pavyzdingos darbštuolės, veikloje skandinusios nerimą dėl savo ir vaikų ateities. Nepriklausomas charakterio būdas skatino užsibrėžtų tikslų siekti nesitikint paramos iš šalies. „Pasikliauk savimi!“– štai šūkis, kurį privalėjau iškalti granito plytoje…
Praraja
Specialybės mokėmės trise, du lietuviai ir estė. Vėliau likau viena – mergina susirgo tuberkulioze, o vaikinas sukūrė šeimą ir grįžo į Lietuvą. Pabaigusi trečią kursą, vasaros atostogų metu aplankiau Leningradą, Maskvą ir Budapeštą. Fotografavau, grįžusi rodžiau skaidres, pasakojau įspūdžius, gyvenau kelionės nuotaikomis. Sukūriau linoraižinių pagal savo eskizus, nedidelio formato figūrinių kompozicijų su tekstais, atspaudusi raižinius odoje, įrišau penkias knygas…
Netikėtumai
Skrisdama į Maskvą gintis diplomo lėktuve netikėtai sutikau Grigorijų Kanovičių, kurį per tėvus pažinojau nuo pat vaikystės, kai jo tėvelis mano tėvui siuvo kostiumus, o aš dalyvaudavau matavimuose ir būdavau linksmų pokalbių liudininkė. Akies krašteliu keliskart mačiau per kambarį pereinant Grišą, niūroką vyresnį paauglį (kam gi patiks, kad svetimi žmonės lankosi jo namuose?). Vėlesniais metais matydavau jį visur: sutikdavau…
Stebuklas
Apie dailę svajojau nuo vaikystės, mėgau piešti ir lipdyti. Gyvenome prie upės, radusi pakrantėje molio, parsinešdavau į namus. Lipdžiau neraginama ir nemokoma, miestelyje dailės mokyklos nebuvo. Ruoštis stojamiesiems egzaminams į aukštąją mokyklą neturėjau galimybių, nežinojau netgi, kad reikalingas specialus pasiruošimas. Atvažiavusi į Vilnių laikyti egzaminų, aplankiau mamos pažįstamos bičiulį, jis ruošė moksleivius stojamiesiems į tuometinį Dailės institutą. Išgirdęs, kad…
