Kultūros kritika
Reflektuoti kultūrą, arba Kodėl neturime užsnūsti burbulinėje medijų srauto vonioje
Dryžuotuoju kūnu mąstanti visuomenės dauguma susidaro nuomonę iš pirmo žvilgsnio – paveikslėlio, antraštės ar kelių raktinių žodžių.
Kultūros diplomatija ateities Rusijoje
Pranešime, kuris yra futuristinio pobūdžio, remsiuosi savo darbo patirtimi, kai ėjau kultūros atašė pareigas Lietuvos Respublikos ambasadoje Rusijos Federacijoje 2017–2020 m., bet kartu ir dabartinės situacijos refleksija, kuri koreguoja anuometinius įspūdžius.
Iš bloknoto (21)
Neringa – 2021 metų Lietuvos kultūros sostinė. Bet kol kas vaizdas nykokas: gatvės teberemontuojamos, „Agilos“ kultūros ir informacijos centro Nida dar neturi, miesto centre – nesibaigianti stroika, prie marių griaunami „Nidos seklyčios“ priestatai. O kur šiuo metu asmenys, davę toms statyboms leidimą?! Pirmiausia juos reikėtų versti iš užimamų kėdžių.
Kalėdų loterija
Žinok, kad paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai, nes žmonės bus savimylos, godūs pinigų, pasipūtę, išdidūs, [...] labiau linkę į malonumus negu į Dievą, dedąsi maldingi, bet atsižadėję maldingumo jėgos. Tu saugokis tokių žmonių! 2 Tim 3, 1–5 George՚o Orwello sukurtoje distopinėje „1984-ųjų“ visuomenėje vienintelis svarbus viešas įvykis proletariatui yra loterija. Egzistuoja klasė žmonių, kurie pardavinėja loterijos bilietus ar laimę nešančius…
Ar europiečiai rašo geriau, arba Už ką skiriama Nobelio premija
XX a. pabaigoje ir XXI a. Nobelio premija dažniausiai skiriama už subtilią, unikalią, individualią, neretai savaip kitonišką literatūrinę raišką, metaforiškai tariant – aristokratišką. Tokie yra įsigalėję literatūros vertinimo kriterijai daugmaž visame pasaulyje. Ir tenka pripažinti, kad tokią literatūrą sėkmingiausiai kuria europinės kilmės rašytojai plačiąja prasme…
Artemidė: nuo gimdyvių globėjos iki feminizmo simbolio
Senovės graikių merginų gyvenimo tikslas buvo santuoka. Mergaitės nuo mažų dienų buvo ruošiamos, kaip būti geromis žmonomis ir namų šeimininkėmis. Senovės graikų kalba žodis „ištekėti“ reiškė „būti pakinkytai po jungu“, tai byloja apie merginos laisvės apribojimą. Štai kaip Euripidas dramoje „Hipolitas“ apibūdina merginą Jolę, pažadėtą Herakliui: „Augo Eurito rūmuose lyg kumelaitė žvitri nepažinusi vyro dukra.“ Vyrų dominuojamoje visuomenėje moteris…
Šiek tiek apie kultūrinę pojūčių antropologiją
Istorikai tyrimų objektus pasirenka įvairiai: vedami savų interesų, paskatinti autoritetingų profesorių, o kartais dėl paprasčiausio atsitiktinumo. Esame įpratę, kad praeities tyrėjai rašo apie valstybių susikūrimą, valdovų žygdarbius ir nuopuolius. Tačiau pastaruoju metu Klėjos globotiniai renkasi gana originalias temas, regis, neturinčias nieko bendra su mums pažįstama istorijos samprata. Ar gali būti, kad šiandien istorikai tyrinėja uoslę, regą, klausą, skonį ir…
Senovės graikų šventyklų kraštovaizdis
Didingos kolonos vis dar išdidžiai stovi Viduržemio jūros kraštuose. Jos mena laikus, kai žmonės tikėjo, kad dievai juos seka kiekviename žingsnyje. Jos mena aukas, ritualus, atnašavimus, maldas, prašymus, visa, kas sudarė senovės religiją. Šie didingi pastatai mums primena religijos svarbą senovės žmogaus gyvenime. Tai, kad religija buvo ypač svarbi senovės pasaulyje, nereikia nė sakyti. Jos įtaka politiniame, socialiniame gyvenime…
Vestuvės senovės Atėnuose
Neištikimybės atveju moteris pašalinama tiek iš privataus, tiek iš viešo gyvenimo. O vedęs vyras nebuvo supančiotas ištikimybės pančiais, pasak Apolodoro, „savo malonumams patenkinti turime kurtizanes, kasdieniams poreikiams – suguloves, o teisėtiems vaikams ir namų židiniui saugoti turime žmonas“.
Senovės graikų žaidimai
Į žaidimą nežiūrime rimtai, juk posakis „tai tik žaidimas“ reiškia, kad objektas ar veiksmas yra nesvarbus, nerimtas. Žaidimų tyrinėjimas, jų analizė gali pasirodyti juokingas užsiėmimas, kai tiek daug rimtų dalykų nėra ištirta. Tačiau mokslininkai šiandien vis dažniau atkreipia dėmesį į žaidimo raidą ir jo reikšmę visuomenėje. Žaidimas tyrimo objektu tapo XIX amžiaus antrojoje pusėje, kai prancūzas Louis Becqas de…
