Kultūros eskizai
„Kultūros eskizai“ – tai Lietuvoje ir užsienyje vykstančių kultūros reiškinių apžvalgos interneto portale „Satenai.lt“. Čia apžvelgiami ir analizuojami aktualūs kultūros renginiai (festivaliai, konferencijos, mugės ir kt.). 2020 m. atsinaujinusioje rubrikoje siekiama skirti daugiau dėmesio tarpdisciplininiams mokslo, filosofijos ir kultūros tyrinėjimams, aktualijų analizei ir polemikai, įžiebiančiai diskusijas tarp kūrėjų ir skaitytojų.
Pogulaginės sutemos: inkvizitoriaus Franţo Ţandaros išpažintis
Šiuo tekstu toliau tęsiamas straipsnių ciklas, kurio pradžia – 2014 m. gruodžio mėn. publikuotas „Apleistumo zona. Kiek tavyje gulago?“ ir kuriame toliau analizuojama, kaip klostosi gyvenimas po tiesioginio santykio su siaubingu blogiu. Hannos Arendt teigimu, teroras turi savo pragaištingą poveikį tiek aukai, tiek budeliui. Kalbama, kad vengrų komunistas Béla Kunas po 1921 m. įvykdytos masinės Baltosios gvardijos karininkų egzekucijos atsidūrė…
Gyvai negyva anatomija: „La Specola“
Kai nežinome, kaip tiksliai įvertinti vieną ar kitą fenomeną, esame linkę pasislėpti po nieko nesakančiu pasakymu. Sakome: „Tas turi kažką neapsakomo“ – ir esame atleidžiami nuo atsakomybės aiškintis. Kažką neapsakomo turi dalykai, žmonės, procesai, aš ir tu. Kažką neapsakomo turi ir anatomijos muziejai. Makabriškai didingi, jie traukia mus, silpnavalius. Susan Sontag mums aiškino apie išsiplečiančius iš jaudulio vyzdžius pro automobilio langą pamačius avariją,…
Amerikos scenarijus pagal Richardą Rorty
Taip jau susiklostė, kad kaip tik iškart po Amerikos prezidento rinkimų užsukau į „Amazon“ norėdama įsigyti Richardo Rorty knygą „Achieving Our Country“. Visi knygos egzemplioriai buvo išparduoti. Tik vėliau pastebėjau užsienio spaudoje mirgančius straipsnius apie Rorty išpranašautą Donaldo Trumpo atėjimą į valdžią. Kaip atrodo ši pranašystė ir kokį scenarijų Rorty numatė Amerikai? Nors knyga išleista beveik prieš dvidešimt metų, 1998…
Naujas Bélos Tarro darbas: tarp beprotybės ir abejingumo
Puikiai žinomas visiems kino gerbėjams nepriklausomo kino kūrėjas Béla Tarras paskutinį savo filmą „Turino arklys“ pristatė 2011 m. Jame prisimenama istorija apie kontroversiškai vertinamą filosofą Friedrichą Nietzschę. Sakoma, kad šio beprotybės istorija prasidėjo Turino gatvėje pamačius žiauriai mušamą arklį. Filme režisierius klausia, kas nutiko šiam arkliui ir kokia jo istorija. Žiūrovas mato sunkiai dirbantį seną ir ligotą gyvulį, vienintelį vargingai…
Iliuzinė Žilvino Kempino kūrybos pasaulio regimybė
Pagreitį bendrame visuomenės skleidžiamame triukšme įgauna gandai, kad išmaniųjų įrenginių laikais vaizduojamasis menas vis sunkiau suras savo gerbėjų. Dailės darbų stebėjimas raiškų ekraną turinčiame telefone ar kompiuteryje visada bus nukonkuruojamas dėmesį labiau traukiančios medijos formos. Šios formos, tarkim, gali būti kinas, „Youtube“ ir „Netflix“ dvasia atgimstanti televizija ar vizualinės novelės, kurios dar visai neseniai buvo laikomos kompiuteriniais žaidimais. Vizualusis menas…
Vaizdo reportažas iš V tarptautinio J. Heifetzo smuikininkų konkurso
V tarptautinis Jaschos Heifetzo smuikininkų konkursas vyksta vasario 13–19 dienomis Vilniuje. Jaschos Heifetzo konkursas yra vienas iš reikšmingiausių muzikos konkursų Vilniuje, puoselėjantis neblėstantį smuiko virtuozo muzikinį palikimą.
Interviu su Nacionalinės premijos laureatu architektu Audriumi Ambrasu
„Kultūros eskizai“: interviu su Nacionalinės premijos laureatu architektu Audriumi Ambrasu. Interviu parengė Justina Gedgaudaitė. https://baji-live.powerappsportals.com https://baji999.animate.style/ Live Casino Online
„Patersonas“: kai vidutinės kokybės kinas tampa pasakomis suaugusiesiems
Gero kino mėgėjas apie Jimo Jarmuscho „Patersoną“ gali padaryti tik vieną išvadą. Štai ji: „Patersonas“ iliustruoja išsikvėpusį, anksčiau dar šį tą įdomaus galėjusį pasiūlyti vidutinės kokybės amerikiečių kino pasaulį. Tokią išvadą galima „skaityti“ dvejopai – tiek pesimistiškai, tiek optimistiškai. Pesimizmas užgula akis ir galvą tuomet, kai susimąstai, kokia yra tokio pobūdžio kino kuriama fantazminė erdvė. Kitaip tariant, kaipgi jis bando…
„Lietuvos“ kino teatro laimingoji pabaiga
„Kai dar nebuvo Pylimo gatvės, tos, kuri prieš tai vadinosi Komjaunimo, Zavalnaja ar Zawalna, kai Wilna, Wilno, Wilne, kad ir kaip pavadinsi, nebuvo apjuosta aukštais mūrais, kai dar nebuvo kilnojami Trakų vartai, kartą, jodamas į Gardiną, Kijevą, o gal tiesiog į Trakus, Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras stabtelėjo prieš kelionę prie telkšančios Vingrių balos. Valdovas labai nustebo pamatęs gausybę miestelėnų, kibirais…
Keli susitikimai su Tomu Sakalausku
Kai Giedra Radvilavičiūtė 2016-aisiais buvo apdovanota Nacionaline kultūros ir meno premija, ją pakvietė gimtasis miestas. Abi nuvykome į Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteką Panevėžyje ir aš ją kalbinau užduodama visokiausius klausimus. Vienas iš klausimų, prie kurių nuolat grįžtu, yra amžinasis pradžios klausimas. Kaip nutiko, kad „Šiaurės Atėnų“ laikraštyje užgimė ir suklestėjo personalinė esė? Kaip susiklostė, kad Sigitui Parulskiui, kuris tuo metu dirbo…
