Kultūros eskizai
„Kultūros eskizai“ – tai Lietuvoje ir užsienyje vykstančių kultūros reiškinių apžvalgos interneto portale „Satenai.lt“. Čia apžvelgiami ir analizuojami aktualūs kultūros renginiai (festivaliai, konferencijos, mugės ir kt.). 2020 m. atsinaujinusioje rubrikoje siekiama skirti daugiau dėmesio tarpdisciplininiams mokslo, filosofijos ir kultūros tyrinėjimams, aktualijų analizei ir polemikai, įžiebiančiai diskusijas tarp kūrėjų ir skaitytojų.
Ką atneš MO muziejaus atidarymas?
Šešiasdešimt metų kūrybos. Dešimtmetis renkant modernaus ir šiuolaikinio meno kolekciją. Apie 5 000 sukauptų lietuvių menininkų kūrinių. Štai tiek prireikė, kad pagaliau šį spalį sulauktume MO muziejaus atidarymo. Iš pastarojo tikimasi daug ko: pradžiai – užkaišyti mūsų skylėtas žinias apie 1960–2018 metų lietuvių meno paveldą. Vilniaus centre, kino teatro „Lietuva“ vietoje, neseniai išdygo akį traukiantis tarptautinės architektų įmonės „Studio Libeskind“…
Vilniaus 700 metų sukaktį pasitinkant: paroda „Pilies gatvė“
„Tauta, nežinanti savo istorijos, pasmerkta išnykti“, – taip dar XIX amžiuje kalbėjo tautinio atgimimo ideologas istorikas Simonas Daukantas. Lietuviškojo identiteto paieškos nukreipia istorijos vingiais, skatinančiais pažvelgti į šalies praeitį įvairiais aspektais. Per juos iškyla asmenybės, jų tarpusavio santykiai, veikla, veiksniai, darę įtaką jų sprendimams, kultūrų sankirtos. Visa tai leidžia pažinti savo tautos istoriją, įkvepia gilintis labiau, specifiškiau sukonkretinus temą. Lietuvos…
Mirties ar nemirtingumo žemė?
Algimantas Mackus. Jo yra žemė. Kūrybos rinktinė. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. 235 p. 1961-ųjų rugpjūčio 11 dienos rytą automobilio avarijoje žuvo Antanas Škėma. Tuoj po to, dar nežinodamas, kad 1964-ųjų gruodžio 28 dieną pats pakartos jo likimą, Algimantas Mackus rašė: „Pravažiuojančio sunkvežimio ratai ne vienam iš mūsų bus paskutinis gyvo kūno kontaktas su žemės sukimosi dėsniu. Kai…
Po tamsos: Viktoro Franklio prasmės imperija
Šiuo tekstu toliau tęsiamas straipsnių ciklas, kurio pradžia – 2014 m. gruodžio mėn. publikuotas straipsnis „Apleistumo zona. Kiek tavyje gulago?“ ir kuriame toliau analizuojama, kaip klostosi žmonių gyvenimas po tiesioginio santykio su siaubingu blogiu. Anne-Marie Roviello, analizuodama Hannos Arendt totalitarizmo teoriją, teigia, kad totalitarizmas reiškiasi ne vien kaip fizine jėga, bet ir kaip netiesioginė, nematoma prievarta prieš žmones. Ši…
Kinas kaip būdas turėti santykį su kitu. Kelios pastabos apie Ingmarą Bergmaną
Šiemet švenčiame švedų teatro ir kino režisieriaus Ingmaro Bergmano šimtmečio jubiliejų. Pasaulyje vyksta tikra bergmaniana: šių metų Kanų kino festivalyje buvo parodyti du nauji dokumentiniai filmai: švedės Jane Magnusson „Bergmanas: vieni gyvenimo metai“, pasakojantis apie 1957-uosius, kai Bergmanas išleido du didžiuosius savo filmus – „Septintąjį antspaudą“ ir „Žemuogių pievelę“, ir vokietės Margarethės von Trottos „Ingmaro Bergmano beieškant“. Prancūzė Mia Hansen-Løve…
Deginantys žodžiai, užkrečianti kalba: santykis tarp žodžio ir veiksmo
Kaip kalba formuoja tikrovę, kokios yra fizinės žodžių pasekmės, kaip pasakymas veikia žmonių gyvenimus? Visi šie klausimai yra itin aktualūs neapykantos kalbos kontekste. Tačiau kai viešo diskurso dėmesio centre staiga atsiduria konkretūs fiziniai veiksmai prieš marginalizuotas žmonių grupes (skanduodami „Lietuva lietuviams“ du vyrai užpuola Vilniuje gyvenantį ekvadorietį, padegamos vienos pagrindinių Lietuvos LGBT* žmonėms atstovaujančių organizacijų LGL biuro ir jos vadovo…
Gamta nedaro klaidų
Prasidėjo 15-asis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis. Kaip sakė viena iš festivalio programos sudarytojų Sonata Žalneravičiūtė, pradžioje viskas buvo daug paprasčiau: nereikėjo sukti galvos nei dėl festivalio logotipo, nei dėl plakato, nei dėl reklaminio filmuko. Kaip ir bandyti įvardinti žiniasklaidai, kokia tema vienija daugybę skirtingo turinio ir formos filmų. Pagrindinei programai apibūdinti festivalio organizatoriai sugalvojo semantinę sinkopę apie laiką: „Išliko, išlieka,…
Diskusijų festivalis
„Ši diskusija yra neįtikėtinai pozityvi jau vien dėl to, kad ji yra galima.“ Ernestas Parulskis. Diskusijų festivalis „Būtent“ Regis, įprasti savaitgaliai metų kalendoriuje retai kada taip primarginami minėtinomis dienomis kaip rugsėjo 8-oji. Tądien minime taip ir neįvykusią Vytauto Didžiojo karūnavimo dieną, prie kurios ambicingiau nusiteikę Lietuvos istorikai kartu pridūrė ir lietuviškąją Padėkos dieną. Gestas gana ironiškas, mat, vadovaudamiesi tokia logika,…
„Tai, kas manęs nepražudo“: penkeri senatoriaus Johno McCaino nelaisvės metai
Šiuo tekstu toliau tęsiamas straipsnių ciklas, kurio pradžia – 2014 m. gruodžio mėn. publikuotas „Apleistumo zona. Kiek tavyje gulago?“ ir kuriame toliau analizuojama, kaip klostosi gyvenimas po tiesioginio santykio su siaubingu blogiu. Šiame straipsnių cikle daugiausia buvo analizuojamos su XX a. katastrofomis – Antruoju pasauliniu karu, nacizmu, Holokaustu, stalinizmu – susijusių asmenų istorijos. Šis tekstas skirtas šių metų rugpjūčio 25…
Liberalai prieš nacionalizmą Rytų Europoje? (Atsakymas Ivanui Krastevui)
Šių metų liepos 11 d. britų nacionaliniame dienraštyje „The Guardian“ pasirodęs neseniai Lietuvoje viešėjusio politikos filosofo Ivano Krastevo straipsnis „Vidurio Europos pamokos liberalams – nebūkite antinacionalistai“ sulaukė daug dėmesio. Straipsnyje autorius teigia, kad pastarojo meto įvykiai Rytų ir Vidurio Europoje moko regiono liberalus nebūti antinacionalistais. Su mokslininko tekstu lietuvių skaitytojus supažindino „Bernardinai.lt“. Tačiau ne visi sutinka su pagrindinėmis Krastevo tekste…
