MenaiScenos menaiTeatras
Apsimestinis Kafkos tingumas
Žiūrėdama žymaus režisieriaus iš Berlyno Oliverio Frljićiaus spektaklį „Metamorfozė“ Nacionaliniame dramos teatre, jutau, kad recenzentams nelemta apsieiti be šios barškančios it prie katino uodegos pririšta skardinė sąvokos.
„Arlekino milijonai“ – choreografinė archeologija ar šventės paieškos?
Choreografas A. Ratmansky turėjo sumanymą pastatyti „Arlekino milijonus“ tokius, kokius juos sukūrė M. Petipa. Jis išnagrinėjo Harvardo universiteto bibliotekos Teatro kolekcijoje saugomus originalius M. Petipa pastatymo notacijos užrašus.
Iš bloknoto (35)
Nenuostabu, kad daugelis mūsiškių autorių naujų pjesių neturi beveik jokių dramaturginių privalumų. Ypač inscenizacijos. Sudėlioti personažams teksto gabalus, sudurstyti atkarpas – tai ne tas pat, kas parašyti pjesę, nes tie tekstai, nesumegzti į dramaturginį mazgą, nelaiko dėmesio.
Viltis čiurlioniukų operoje apie meilę, džiazą ir velnią
Iš operos atrodo, kad libretas rašytas tarsi iš J. Grušo dramos išgvildenant tai, kas atrodė gyva ir veiksminga (kai kurių scenų atsisakant, kad ir Juliaus tėvo, susiaurinant ir Zinos paveikslo apimtį), jame išryškinant su teisingo, kad ir skaudaus pasirinkimo galimybe susietą žmogiškumo viltį.
Ištrūkimai
Vilniaus senojo teatro klounados spektaklis „Naktis prieš“ (rež. Žilvinas Beniušis) paremtas ukrainiečių kilmės rusų rašytojo Nikolajaus Gogolio apysakos „Naktis prieš Kalėdas“ (1831–1832) motyvais. Norinčių nepasimesti spektaklyje, lygiai kaip ir turinčių tikslą užčiuopti jame klounados pulsavimą laukia vingiuotas kelias. Su Gogolio apysaka visgi susipažinti būtina, tačiau neverta tikėtis pamatyti tą pačią istoriją.
Iš bloknoto (34)
Įdomus įvykis, suvienijęs daugelio kūrybingų menininkų pajėgas, įvyko ir Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Muzikalusis režisierius Gintaras Varnas net antrą kartą ėmėsi barokinės Antonio Vivaldi oratorijos „Juditos triumfas“ pastatymo (pirmasis spektaklis buvo skirtas Ukrainai 2014 metais ir tik kartą parodytas Rusų dramos teatro scenoje). Šį kartą režisieriui, atrodo, pavyko padaryti tai, ko siekė…
Iš bloknoto (33)
Džiaugiuosi, kad po ilgiausių remontų ir dėl kovido pinklių trukusios neveiklos energingiau veikti pradeda „Lėlės“ teatras. Pasikvietė ir ilgai rimtai dirbo su kupina sumanymų, išradinga režisiere ir dailininke iš Klaipėdos lėlių teatro Gintare Radvilavičiūte.
Iš bloknoto (32)
Taigi pats Robertas Wilsonas su didžiuliu būriu matomų ir nematomų pagalbininkų kuria visą spektaklį: aktoriai, scenografija, šviesos, garsai (muzikiniai ir ne), atmosfera – viskas Jo valdžioje. Atrodo, užsidaro savo kabinete ir dėlioja įkvėptą būsimo spektaklio, performanso, reginio dėlionę, kurią pamatys ir žiūrovai, tik jau kitos apimties, kitu rakursu. Dėlionė veikia kaip tikslus šveicariškas laikrodis…
Kitokios lyties reprezentavimo kryptys balete
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) repertuare atsiranda vis daugiau diptikų ir triptikų. Po pirmosios premjeros 2019 metais, kai buvo pristatyti trijų lietuvių choreografų darbai – Živilės Baikštytės „Pradžioje nebuvo nieko“, Editos Stundytės „Franceska Mann“ ir Martyno Rimeikio „Dienos, minutės“, – po trejų metų projektas buvo atnaujintas ir atsirado dar vienas baletų triptikas RPM. Trys raidės nurodo kūrėjų…
