KASPARAS POCIUS Valstybiniame jaunimo teatre aktorius ir režisierius Rolandas Kazlas teatro gerbėjams parodė jau trečiąjį savo režisuotą spektaklį „Raštininkas Bartlbis“ pagal to paties pavadinimo Hermano Melville’io apsakymą.

Teatro savaitė JŪRATĖ VISOCKAITĖ Vilniaus mažasis teatras su kruopščiai atkurtomis išgaubto bespalvio stiklo lakštų lubomis panašus į kregždės lizdą, o publika su gatavomis iš nuostabos prasižioti burnomis ir į sceną subestais alkanais žvilgsniais – į sukritusius šion kišenėn paukštelius.

Teatro savaitė „Barboros ir Žygimanto“ pirmosios tylios premjeros praėjo balandį. Ir dabar, rudenį, per „Barborą“ Jaunimo teatre tylu, nors Lietuvoje į spektaklį su šiais herojais tradiciškai turėtų plūsti žmonės.

JŪRATĖ VISOCKAITĖ Lietuvos nacionalinis dramos teatras yra pats gražiausias Vilniaus teatras. Akys priprato, daug kartų patikrino, išmatavo „save teatre ir teatrą savyje“ – taip, be abejo, šitų teatrinių patalpų erdvė, genialiai suprojektuota, natūrali Gedimino prospekto atšaka (gali net sakyti, kad fojė yra tas pats prospektas) įtraukia tave nejučiomis ir tu nužingsniuoji su visais meno prospektu.

DAINIUS JUOZĖNAS Mistrz. Maître. Išties, tai ne meistras ar meisteris, Meister, majster. Ne skalbyklių meistras ar puikus amato žinovas. Mistrz yra Mokytojas. Žmogus, patyręs dieviškuosius apreiškimus ir regėjimus, pažinęs tikrąsias tiesas ir paslaptis. Dvasinis vadovas. Autoritetas. Suburiantis sekėjus ir skleidžiantis savo mokymą. Dabar būtų madinga sakyti – guru.