MenaiScenos menaiPerformansai

PAULINA DRĖGVAITĖ

Šeši performansai

1 Man patinka Amerika ir aš patinku Amerikai I Like America and America Likes Me Josephui Beuysui labai patiko Amerika. Mitologija, istorija, na ir galbūt kultūra. Todėl 1974 metais jis nuskrido į Niujorką, net neapsidairęs ir nepamatęs Laisvės statulos, greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į René Blocko galeriją Vakarų Brodvėjuje 409, užsidarė, susivyniojęs į tokį keistą audeklą, tartum mumijos, ir…

Savidestrukcijos menas pagal Mariną Abramović

AGNĖ ALIJAUSKAITĖ Performansų atsiradimas paprastai siejamas su situacionistų, „Fluxus“ judėjimais, nors aptikti užuomazgų galima dar senovės Graikijoje. Jei prisimintume Diogeną, imitavusį šuns veiksmus, ir bandytume palyginti tai su mūsų laikais atliekamais performansais, taptų akivaizdu, kad išraiškos formos išsivadavo iš vaidybos elementų gausos.

Būti tarp ir tarpuose, arba Miesto šamanų regėjimai

RAMUNĖ BRUNDZAITĖ Drugy, mano drauge, ką regi, kai aplėkti pasauliui turi tik dieną? Mūsų diena tik truputį už tavo ilgesnė. Mes visi esame tarp.

Red*akcija Nidoje

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ Į Nidą važiavome dėl to, kad reikėjo nelegaliai atidaryti „Poezijos pavasarį“ – dviem dienomis anksčiau negu oficiozinį, žemyne. Važiuodami dar užsukom į Donato Petrošiaus gimtinę Bijotus apžiūrėti D. Poškos Baublių.

Tu žiūrovas, o aš menininkas?

DARIUS POCEVIČIUS Mano organizmas nepakelia „sunkiojo kultūros narkotiko“ – elitinio rimtojo meno. Pro gerklę ima veržtis patosinis operos solisto staugsmas, o galūnės pradeda trūkčioti tarsi apimtos baleto judesių konvulsijų. Panaši atmetimo reakcija įvyksta ir popkultūros atžvilgiu, todėl savo pojūčius dirginti mėginu vadinamosios kontrkultūros injekcijomis.