DONALDAS STRIKULIS Lietuvių profesionaliojo teatro istorija ganėtinai trumpa, palyginti su mūsų kaimynų – rusų, lenkų ir net latvių – teatro istorija. Nors ji rašoma ne vieną dešimtmetį ir išėjo net keletas lietuvių teatro istorijos tomų (liko tik vienas, galbūt pas nemaloniausias, laikotarpis – karo ir pokario metai)

VALDAS GEDGAUDAS Rusų kilmės amerikiečių režisierę Yaną Ross pastarąjį penkmetį ėmęsis globoti Nacionalinis dramos teatras tęsia bendradarbiavimą: iš Niujorko, Berlyno, Japonijos, Pietų Korėjos scenų į Lietuvą atklydusi buvusi Fulbrighto stipendininkė pristato antrąją šio sezono premjerą – suomių dramaturgo Mikos Myllyaho pjesę „Chaosas“.

VALDAS GEDGAUDAS Šiemetinės „Sirenos“ prasidėjo nuo klinikinės OKT „Mirandos“ – du vakarus iš eilės, likus maždaug pusvalandžiui iki spektaklio, atskriedavo perspėjantis teatro atstovės Agnės L. (amžinasis jai ačiū!..) skambutis: „Labai atsiprašome, bet dėl „ilgos ir sunkios“ Povilo Budrio ligos šiandien spektaklis neįvyks.“

JŪRATĖ VISOCKAITĖ „Skrydžio virš gegutės lizdo“ pagrindinis herojus, azartiškas pramaniūgas Makmerfis, yra talentingas režisierius. Patekęs į durnyną, jis ten kuria įkvepiantį spektaklį, daug kartų pasiekia katarsį, miršta ir jo siela išskrenda į laisvę pro didžiojo indėnų vado išdaužtą sieną.

VALDAS GEDGAUDAS Keistas jausmas apninka apsilankius Jaunimo teatro premjeroje – Dale’o Wassermano „Skrydyje virš gegutės lizdo“, sukurtame Keno Kesey to paties pavadinimo romano motyvais – tarsi sapnuotum praeitį, pakibtum tarp saldaus sugrįžimo džiaugsmo ir kastracijos baimės.

DALIUS JONKUS Šiandieninis teatras neturi būti dabartinės mūsų visuomenės atspindys tiesiogine prasme. Tačiau matydami ir girdėdami teatre tai, kas aktualu, vienaip ar kitaip atpažįstame save ir susimąstome.

JŪRATĖ VISOCKAITĖ Atsimenu, kai dar virė ir burbuliavo didžiulė mūsų „Šatėnų“ internetinių komentatorių bendruomenė (dėl jos sunorminimo ir sunaikinimo labai gailiuosi), bet kuri vos paliesta religinė tema būdavo tuoj internautų griebiama ir energingai aptariama.