Menai
Vilutis gaudo žuvį
Scena su dailininku Petru Repšiu juokinga; abu neieško žodžio kišenėje. „Tu gi labai jaunas. Kurių tu, antrų?“ – „Ketvirtų.“ Nors humoro nestokoja ir pats pagrindinis personažas, dėl to jį filmuoti reikėjo jau senų seniausiai. Tragiškas pasakojimas apie pirmąją meilę, kuriai sustojo širdis pirmoje klasėje, – visgi pati istorija labai makabriška, kaip ir laikai, kuriais gyventa.
Pastaba apie ideologiją Tito Lauciaus filme „Paradas“
…man pasirodė įdomu, kaip „Parade“ vaizduojama meilė. Iš principo meilė čia – tai šeima ir tik šeimos (buvusios, esamos ar potencialios) santykiai svarbūs ką nors mylint. Kitokie žmonių santykiai filme nevaizduojami arba yra nefunkcionalūs.
Kaip atrodo gėlės paliekamas įspaudas popieriuje
Monologas su Jūrate Jukštiene apie tęstinį tyrimą „Efemeriškas įspaudas: tapyba gėlėmis“
Šviečianti tamsa Eglės Gineitytės paveiksluose
Kada lengviau papasakoti apie personažą – kai žinai apie jį viską ar kai nežinai nieko? Stoviu tarp dviejų veik identiškų paveikslų, sukabintų ant priešingų sienų. Tą momentą kažkas iš viršaus taria: tebūnie geltona šviesa. Ir štai – į mane nugara stovi grakšti vyrišku kostiumu vilkinti figūra ir žvelgia į padūmavusiu auksu užlietą horizontą. Sulenktoje kairėje rankoje – baltas kardelis. Laukia…
Lyrinio subjekto beieškant
Filme „Poetas“ vaizduojamas svarbiausias, šiek tiek beletrizuotas Kosto Kubilinsko (filme pavardė pakeista, tikėtina, siekiant apsisaugoti nuo galimos giminių reakcijos) gyvenimo epizodas. Tai jau visiems mokyklinukams žinomas momentas, kai vaikų rašytojas įeina į Lietuvos istoriją kaip vienas didžiausių moralinių išdavikų.
Kinas pasikeitė
Gerai atsimenu, ką „Kino pavasaris“ 2008-aisiais rodė per atidarymą – Andrzejaus Jakimowskio filmą „Burtai“. Buvau įsimylėjusi, todėl tie dekoratyvinių balandžių piruetai danguje veikė romantiškai. Paskui buvo balius, graži moteris nukrito viešbutyje nuo laiptų ir visai nesusižeidė – keista, nes tikrai buvo blaivesnė už mane. Tą prisiminiau, sėdėdama šių metų atidaryme ir klausydamasi Bowie balso reklamos takelyje – turbūt ne sutapimas,…
Liūdesio persmelktas „Kino pavasaris“
„Liūdesio ašarose daugiau mangano, todėl jos sūresnės“, – sako pirmakursė chemijos studentė Laura cerebriniu paralyžiumi sergančiam Davidui filme „Šventasis pavasaris“ (filmo pavadinimą inspiravo rusų kompozitoriaus Igorio Stravinskio to paties pavadinimo baletas – dėl suprantamų priežasčių tai smilkteli kiek nejaukiu šaltuku). Laura, gimusi sveika ir graži, turi ne mažiau problemų nei neįgalus Davidas, kurį ji nusprendžia slaugyti. Slaugymas čia specifinis –…
Viltis čiurlioniukų operoje apie meilę, džiazą ir velnią
Iš operos atrodo, kad libretas rašytas tarsi iš J. Grušo dramos išgvildenant tai, kas atrodė gyva ir veiksminga (kai kurių scenų atsisakant, kad ir Juliaus tėvo, susiaurinant ir Zinos paveikslo apimtį), jame išryškinant su teisingo, kad ir skaudaus pasirinkimo galimybe susietą žmogiškumo viltį.
Ištrūkimai
Vilniaus senojo teatro klounados spektaklis „Naktis prieš“ (rež. Žilvinas Beniušis) paremtas ukrainiečių kilmės rusų rašytojo Nikolajaus Gogolio apysakos „Naktis prieš Kalėdas“ (1831–1832) motyvais. Norinčių nepasimesti spektaklyje, lygiai kaip ir turinčių tikslą užčiuopti jame klounados pulsavimą laukia vingiuotas kelias. Su Gogolio apysaka visgi susipažinti būtina, tačiau neverta tikėtis pamatyti tą pačią istoriją.
„Girti“, „Kraupios istorijos“, „Šišion“
Įdomu, kad girtumo komizmas teatre sulaukia nemažo populiarumo: „Žaldokynė“ visada buvo gausiai lankoma. Tiesa, nutekėjo nemažai laiko, visuomenėje daug kas pasikeitė, bet frazė „Alus ir tamsa, tamsa ir alus“ liko. Wyrypajewas nevaizduoja moralinio didingumo, kilnumo ir kitų idealybių. Jo personažai menki, klystantys, žmogiški…
