Menai
49-oji Šiaulių dailininkų paroda
PETRAS RAKŠTIKAS Menininkai gyvena susikaupę. Išgyvena, išgyvena, o paišgyvenę piešia, tapo, pakala, prikalę vėl išgyvena dėl to, ką pridarė, bet ne visada ir ne visi.
„Čia menas, čia menas, o čia – jau paveikslas!“
Su dailininku RIMGAUDU ŽEBENKA kalbasi Miglė Anušauskaitė – Trijų dailininkų – jūsų, Arturo Aliuko ir Pauliaus Juškos – piešinių paroda „Disciplina Vilnensis“ buvo eksponuojama A. Mickevičiaus bibliotekos parodų salėje. Kas dar, be šios parodos, bendra tarp jūsų trijų?
Kasdienybės istorijos
RŪTA JAKUTYTĖ Teigti, kad „viskas yra fotografija“, drąsu. Tiksliau, tai galėtų būti bet kas, jei fotografiją laikytume tik vaizdo atspindėjimu.
Nelaimingasis Otelas
JŪRATĖ VISOCKAITĖ Otelas išsirinko reto vardo žmoną. Disdemona (gr.) – nelaimingoji. Ir virš Šekspyro herojaus, Venecijos armijos generolo, galvos nuo pirmųjų tragedijos eilučių pakibęs lemties kardas.
Filmuoti, filmuoti, filmuoti
Su JONU MEKU kalbasi Josephas Jonas Lanthier Mano pažintis su kino menininku ir kuratoriumi Jonu Meku prasidėjo nuo jo skilties, rašomos savaitraščiui „Village Voice“, kurios tekstai vėliau buvo surinkti ir išleisti atskira knyga pavadinimu „Kino žurnalas“
Куда, куда вы удалились, весны моей златые дни?
JŪRATĖ VISOCKAITĖ Režisierė Dalia Ibelhauptaitė su savo suburta bohemiečių (vardas leidžia ir kūryboje elgtis laisvai) trupe sukūrė naują „Oneginą“. P. Čaikovskio operos muzika sugrota visa, bet operos libretas (pagal A. Puškino eiliuotą romaną) pakeistas, veiksmas perkeltas į praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio Maskvą ir devintojo dešimtmečio Niujorką.
Elegantiškas be puošnumo
ALMA MASIULIONYTĖ Paprastas ir sodrus – būtent taip norėtųsi apibūdinti po 13 metų kūrybinės pauzės personalinę parodą surengusį tapytoją Antaną Andziulį.
Ar viskas baigiasi?
Su menininku ANTANU GERLIKU kalbasi Gerda Paliušytė Neseniai buvo pagamintas laikrodis, kuris turėtų veikti dešimt tūkstančių metų, todėl lengva pagalvoti, jog šis laikrodis amžinas.
Alisa ne Stebuklų šalyje
JŪRATĖ VISOCKAITĖ Brolių Ethano ir Joelio Coenų vardus galima drąsiai įrašyti į pirmutinį pasaulio kino režisierių penketą. Jie šiandien tvirtai sėdi balne, jų filmai („Fargo“, „Žmogus, kurio nebuvo“, „Didysis Lebovskis“, „Šioje šalyje nėra vietos senukams“) itin vertinami ir žiūrovų, ir kritikų. Naujausias Coenų kūrinys „Tikras išbandymas“ („True Grit“, JAV, 2010) yra griežtas vesternas
Trakų pilies sieninė tapyba ir Platono olos alegorija
VIDAS POŠKUS Trakų salos pilies sieninės tapybos fragmentų iki mūsų dienų neišliko, nes paskutinius jų likučius negailestingai nuvalė žiaurus laikas, galbūt iš dalies prisidėjo nepatyrusi restauratoriaus ranka (nenuostabu, nes 1951–1962 m. atstatant pilį restauracijos mokslas Lietuvoje žengė dar netvirtus žingsnius).
