Menai
Alisa ne Stebuklų šalyje
JŪRATĖ VISOCKAITĖ Brolių Ethano ir Joelio Coenų vardus galima drąsiai įrašyti į pirmutinį pasaulio kino režisierių penketą. Jie šiandien tvirtai sėdi balne, jų filmai („Fargo“, „Žmogus, kurio nebuvo“, „Didysis Lebovskis“, „Šioje šalyje nėra vietos senukams“) itin vertinami ir žiūrovų, ir kritikų. Naujausias Coenų kūrinys „Tikras išbandymas“ („True Grit“, JAV, 2010) yra griežtas vesternas
Trakų pilies sieninė tapyba ir Platono olos alegorija
VIDAS POŠKUS Trakų salos pilies sieninės tapybos fragmentų iki mūsų dienų neišliko, nes paskutinius jų likučius negailestingai nuvalė žiaurus laikas, galbūt iš dalies prisidėjo nepatyrusi restauratoriaus ranka (nenuostabu, nes 1951–1962 m. atstatant pilį restauracijos mokslas Lietuvoje žengė dar netvirtus žingsnius).
Nenamai
RŪTA JAKUTYTĖ Šiek tiek pavargau nuo abstrakčios menininkų pozicijos kūriniuose, nuo dviprasmiškų jų užuominų apie socialines problemas. Menas jau nebe vien estetika, jis turi būti naudingas visuomenei (juk turi kažkam būti naudingas), paaiškinamas ir duoti naudos. Dažnai tai daroma paviršutiniškai, lyg iš reikalo pranešimą pritempiant prie konkrečių problemų
Ginsbergo staugsmas Jameso Franco balsu
Amerikiečių poeto D. A. Powello telefoninis pokalbis su vaidybinio filmo „Staugsmas“ (Howl), skirto žymiajai to paties pavadinimo Alleno Ginsbergo poemai, kūrėjais ROBU EPSTEINU ir JEFFREY FRIEDMANU paskelbtas svetainėje „Poetry Foundation“ 2010 metų rugsėjo 21-ąją, „Staugsmo“ premjeros išvakarėse.
Amerika myli boksą
JŪRATĖ VISOCKAITĖ Matyt, ir patiems amerikiečiams nusibodo nuglaistyta Holivudo Amerika – dažniausiai didmiestinė, su paveiksliukiniais interjerais, kostiumais, greitkeliais, kuriama pagal kiek sukeistus, bet iš tiesų tuos pačius socialistinio realizmo metodus. Gyvos, tikresnės Amerikos vis dažniau ieškoma provincijoje.
Donato Vaišnoro defloracija
Kinas TOMAS MARCINKEVIČIUS Kitą kartą britai „The Fast Show“ taip šaipėsi iš Godard’o filmų: begalinės nespalvotos arthausinės vyro-ir-moters-nesusikalbėjimo-ne-lytiniais-organais scenos metu į kambarį įeina toks pašalinis paprastas čiūvas ir sako: „Gal kas alaus?“
Jis piešė laiką
PETRAS REPŠYS 1. Algimantas Švėgžda savo kūryboje turėjo daug įvairių periodų. Baigęs institutą – radikalus gudaitistas. Po kurio laiko, pabuvęs Vokietijoje, pamatęs Cranachą, atsisako storasluoksnės tapybos, domisi technologijom. Pradeda paveikslą akvarele, paskui tempera, tada imasi aliejaus.
Inteligentų dugne
JŪRATĖ VISOCKAITĖ Ir Maksimo Gorkio, ir jo mylimo mokytojo Antono Čechovo herojai svajojo apie gražų rytojų, kalbėjo apie dangų su deimantais, tikėjo, kad po šimto metų žmonės gyvens kitaip. Ir ką gi? Šimtas metų praūžė, estafetės lazdelė prasmego skradžiai žemę
Ar homoseksualumo temoms reikalinga rampų šviesa?
Sausio 30 dieną OKT repeticijų salėje vykusioje diskusijoje švedų režisierė ir dramaturgė AnnaLina Hertzberg ir švedų aktorius Christofferis Svenssonas pristatė švedų spektaklių homoseksualumo tema retrospektyvą ir kartu su lietuvių dramaturge Gabriele Labanauskaite bei diskusijos vedėju Lygių teisių ir socialinės plėtros centro direktoriumi Vytautu Valentinavičiumi kvietė diskutuoti
Drobėje netelpantis šėlas
RŪTA JAKUTYTĖ Kauno Mykolo Žilinsko dailės galerijoje – žilabarzdžių ilgaplaukių dailininkų, garbaus amžiaus kultūros veikėjų ir kaip visada to paties pogrindinio Kauno elito susibūrimas. Visi jie susirinko į vieno ryškiausių praėjusio amžiaus lietuvių ekspresionistų Prano Lapės, prieš metus išėjusio anapusybėn, parodos atidarymą.
