Menai
Tarp reportažo ir režisūros
Vytauto Augustino fotografijų paroda Lietuvos nacionaliniame muziejuje VIDAS POŠKUS 1937 metais Paryžiuje vyko tarptautinė paroda „Menas ir technika šiandienos pasaulyje“. Joje debiutavo lietuvių fotografai – ir ne vienas ar keli, o visas tuometinis jų žiedas: P. Babickas, B. Buračas, V. Gavėnas, S. Kolupaila, O. Naruševičius ir kiti.
Jei dOCUMENTA (13) padėtų
BIRUTĖ PANKŪNAITĖ Kai paskutinis kitados garsios ir turtingos giminės palikuonis Dezesentas ima bodėtis savo laiko visuomene, jis su tarnais įsikuria atokiame užmiesčio name ir panyra į estetinius malonumus. Kūrinyje „Atvirkščiai“ (À rebours), vadinamame romanu be siužeto
Paskutinis kapitalizmo herojus,
arba Kaip „Tamsos riterio sugrįžimas“ atskleidžia Betmeno konservatizmą ROBERT COLVILE Įsivaizduokite, kad esate vaikas milijardierius, tapęs našlaičiu po tragiškai pasibaigusio apiplėšimo gatvėje.
„Mes visi privalome būti darbo artistais“
ARŪNAS BRAZAUSKAS Gyčio Padegimo parašyto ir pastatyto „JAH“ vaizdinių sraute, – greta dekoracijų, šviesų, scenos baldų, gyvų aktorių, – galima pasigesti dalyko, kurį gal pamatysime ateities teatre.
Sėdžiu prie sodžu
LEVUTIS MALINAUSKAS Sodžu – tai tradicinė korėjietiška degtinė, ištikima užstalės kompanijų bičiulė. Sakoma, jai būdingas salsvas skonis ir maždaug dvidešimties laipsnių stiprumas, nors kartais jis gali siekti iki keturiasdešimt penkių. Niekad sodžu neragavau, bet sprendžiant iš to, kaip purtosi ją geriantys Hong Sang Soo filmų veikėjai, nedaug ką praradau.
Žirmūnų istorija skulptūrose
KRISTINA STANČIENĖ Skulptūros mus nuolat pasitinka ir palydi. Tai ir pakelės kryžiai, ir graudžios kaimo dievdirbių mūkos, ir solidūs paminklai, ir įvairios dekoratyvinės miesto puošmenos…
Kito skonis
Nadia Prigodich – šiuo metu tarp Kijevo ir Vilniaus gyvenanti dailėtyrininkė ir kuratorė. Pirmų vizitų Vilniuje metu ji pasirinko bene greičiausią būdą pažinti svetimos šalies meninį gyvenimą – savarankiškai vartė katalogus ir šiuolaikinei lietuvių dailei skirtus albumus, rastus Nacionalinės dailės galerijos informacijos centre.
Aleksandras Sokurovas: manijos ir didybė
STEVE ROSE Intriguojančio pokalbio su rusų kino režisieriumi Aleksandru Sokurovu, vykusio per vertėją ir mano intelektines galias įtempusio iki negalėjimo, o jo tik vos vos išjudinusio, pabaigoje išgirstu stulbinantį pareiškimą: „Aš daug labiau literatūros, o ne kino žmogus. Iš tikrųjų ne taip jau labai mėgstu kiną.“
Kaip mes ėjome į mugę
Mugės, nesvarbu kokia ji būtų, atveju visuomet prieš akis stojasi Peterio Bruegelio Vyresniojo žanriniai paveikslai, vaizduojantys žemiškojo pasaulio džiaugsmais ir rūpesčiais apniktų žmonių knibždėlynus, kuriuose darosi nebesvarbu – kas ką daro, kas kaip gyvena ir vardan dėl ko tai vyksta.
Kalba yra mąstymas
Teatro sezono pabaigoje Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) viešėjo vienas įdomiausių šiuolaikinių suomių dramaturgų JUHA JOKELA*. Viešnagės metu jis turėjo galimybę išvysti savo pjesės „Fundamentalistai“ dvi scenines interpretacijas
