Menai

Ką reiš­kia bū­ti tau­tiš­kam?

MO­NI­KA JA­ŠINS­KAI­TĖ „Fol­klo­ras ne­su­de­ri­na­mas su po­stmo­der­niz­mu“, – ne­se­niai iš­gir­dau vie­na­me Vil­niaus ba­re. Ka­žin ar tai ne­pa­nei­gia­ma, ta­čiau fak­tas – tau­tiš­ku­mo ap­raiš­kos šiuo me­tu ne­ma­din­gos. Bent Lie­tu­vo­je.

Nau­ji Pi­cas­so rū­bai

Ne tik me­ni­nin­kai, ku­ra­to­riai, bet ir dai­lė­ty­ri­nin­kai šian­dien ieš­ko nau­jų kal­bė­ji­mo bū­dų ir po­žiū­rių. Juk įdo­miau­sias da­bar­ti­nės dai­lės po­slin­kis yra ne for­ma­lios ino­va­ci­jos, o po­žiū­rio pa­si­kei­ti­mas. Nau­ji yra ne ob­jek­tai, o jų re­gi­my­bės. Net to­kios kon­ser­va­ty­vios ins­ti­tu­ci­jos kaip mu­zie­jai at­si­sa­ko is­to­ri­nės rep­re­zen­ta­ci­jos ir for­muo­ja pa­ro­das, ku­rio­se svar­biau­sia – nau­jas žvilgs­nis ar nau­ji kon­teks­tai.

Vie­no pa­veiks­lo iš­šū­kis

Tę­sia­si ra­šy­to­jų (ti­ki­mės, ir skai­ty­to­jų) pa­mėg­tas kū­ry­biš­kas eks­pe­ri­men­tas – vie­no pa­veiks­lo in­ter­pre­ta­ci­jos kon­kur­sas. Nuo šiol su Mo­der­naus me­no cen­tru rink­si­mės pa­veiks­lus ir au­to­rius, ar­ti­mes­nius mū­sų lai­ko­tar­piui. Šį kar­tą – Kos­to De­reš­ke­vi­čiaus pa­veiks­las „Ket­vir­ta­die­nis“.

Apie jau­ną­jį ta­py­to­ją ir pa­mėk­liš­kas mū­zas

IE­VA RUS­TEI­KAI­TĖ Ką tik įvy­kęs kon­kur­sas „Jau­no­jo ta­py­to­jo pri­zas 2012“ ir ge­riau­siais pri­pa­žin­ti dar­bai ke­lia įvai­riau­sių min­čių tiek apie šiuo­lai­ki­nę Bal­ti­jos ša­lių ta­py­bą, tiek apie vi­suo­me­nė­je pro­ble­mi­nė­mis lai­ko­mas te­mas.

Vieno paveikslo iššūkis

Prieš tris sa­vai­tes kvie­tė­me skai­ty­to­jus in­ter­pre­tuo­ti An­ta­no Sa­muo­lio pa­veiks­lą „Bal­to­ji obe­lis“. Kaip vi­sa­da, su­lau­kė­me ne­ma­žai in­ter­pre­ta­ci­jų, tad „Šiau­rės Atėnų“ 42 nu­me­ry­je pub­li­kuo­ja­me tik ke­lias iš jų – kitas ra­si­te in­ter­ne­to pus­la­py­je http://blogas.satenai.lt/konkursas.

Paslaptinga Siesikų dvaro tapyba

VI­DAS POŠ­KUS Į Sie­si­kus iš­va­žia­vo­me pir­mą die­ną po rin­ki­mų, gal to­dėl mies­te be­veik ne­bu­vo žmo­nių ir au­to­mo­bi­lių. „Be­veik kaip Nau­jų­jų me­tų ry­tą“, – nu­spren­dė­me, pro ma­ši­nos lan­gus žiū­rė­da­mi į tuš­čias gat­ves, nu­klo­tas krin­tan­čių gel­to­nų la­pų. Uk­mer­gę pa­sie­kė­me grei­tai, o ten ne­to­li ir Dau­ga­liai. To­lu­mo­je lyg ir pa­si­ma­tė Sie­si­kai.

Skulptūra ir cenzūra Latvijoje

AIS­TĖ PAU­LI­NA VIR­BIC­KAI­TĖ XI tarp­tau­ti­nė Ry­gos skulp­tū­ros kvad­rie­na­lė Pa­ma­ty­ti daug skulp­tū­ros, įver­tin­ti lie­tu­vių skulp­to­rius pla­tes­nia­me kon­teks­te ir kai­my­niš­kai pa­ly­gin­ti, kaip­gi ten, „pas juos“, – tri­jų tiks­lų pa­kan­ka

Malonumų akims puota

MA­TAS MA­KAUS­KAS Daž­nas po­pu­lia­rus fil­mas „su­kur­tas re­mian­tis tik­rais fak­tais“ – toks kū­ri­nio api­bū­di­ni­mas su­tei­kia dau­giau re­a­lis­tiš­ku­mo. Ki­ne re­ži­sie­rius tar­si su­nai­ki­na­mas ob­jek­ty­viais is­to­ri­niais sie­kiais, o pro­ta­go­nis­tui su­tei­kia­mas ne­mir­tin­gu­mas. An­ta­nas Škė­ma yra pa­reiš­kęs: „Abu pa­sau­liai yra ne­tik­ri: ir re­a­lu­sis, ir ma­no su­kur­ta­sis.

Po­no Nie­ko li­ki­mų va­ria­ci­jos

PAU­LI­NA DRĖG­VAI­TĖ „Iš kur mes at­ėjo­me? Kas mes esa­me? Kur link mes ei­na­me?“ – klau­sia 1897 me­tais nu­ta­py­tas Pau­lio Gau­gui­no pa­veiks­las. Su­kur­tas Tai­ty­je, da­bar gy­ve­na Bos­to­ne. Iš tie­sų gy­ve­na – re­gis, spal­vos kvė­puo­ja, at­skleis­da­mos už po­tė­pių sly­pin­čią di­des­nę idė­ją.

Ero­tiš­ka skęs­tan­čio­ji

PAU­LIUS AN­DRIUŠ­KE­VI­ČIUS Ru­duo – su­si­ti­ki­mų me­tas. Nu­ta­riau su­si­tik­ti su ke­liais aukš­tos kla­sės me­no kū­ri­niais. Ar ga­li bū­ti tin­ka­mes­nė vie­ta to­kiam pa­si­ma­ty­mui už dai­li­nin­ko dirb­tu­vę? Tai­gi ap­si­lan­kiau pas Va­len­ti­ną An­ta­na­vi­čių.