AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ Pa­ro­da „Baltic Ex­pro. Jau­nie­ji me­ni­nin­kai apie švie­ti­mo pro­jek­tus“ Fra­zė „Pa­ra­šyk pro­jek­tą, ta­da pa­kal­bė­sim“ mums tam­pa to­kia pat įpras­ti­nė kaip pra­šy­mas „Pa­skam­bink man, bū­siu kaž­kur mies­te“.

JU­LIUS KE­LE­RAS Pa­klau­siu pa­pras­tai: ar aš no­riu mąs­ty­ti apie tai, ką nu­ta­pė Ry­tas Jur­ge­lis? Taip. Ko­dėl? Nes no­riu: tai tar­si at­ra­ki­na ma­ne ir lie­pia pa­si­rink­ti fi­gū­rų spal­vą – nors šis žai­di­mas nė­ra ma­no, nie­ku bū­du. Tai Ry­to ke­lias – jo kvė­pa­vi­mas da­žais, jo pra­ra­di­mų, at­mi­ni­mų ir nu­švi­ti­mų marš­ru­tas

Ne tik me­ni­nin­kai, ku­ra­to­riai, bet ir dai­lė­ty­ri­nin­kai šian­dien ieš­ko nau­jų kal­bė­ji­mo bū­dų ir po­žiū­rių. Juk įdo­miau­sias da­bar­ti­nės dai­lės po­slin­kis yra ne for­ma­lios ino­va­ci­jos, o po­žiū­rio pa­si­kei­ti­mas. Nau­ji yra ne ob­jek­tai, o jų re­gi­my­bės. Net to­kios kon­ser­va­ty­vios ins­ti­tu­ci­jos kaip mu­zie­jai at­si­sa­ko is­to­ri­nės rep­re­zen­ta­ci­jos ir for­muo­ja pa­ro­das, ku­rio­se svar­biau­sia – nau­jas žvilgs­nis ar nau­ji kon­teks­tai.

Tę­sia­si ra­šy­to­jų (ti­ki­mės, ir skai­ty­to­jų) pa­mėg­tas kū­ry­biš­kas eks­pe­ri­men­tas – vie­no pa­veiks­lo in­ter­pre­ta­ci­jos kon­kur­sas. Nuo šiol su Mo­der­naus me­no cen­tru rink­si­mės pa­veiks­lus ir au­to­rius, ar­ti­mes­nius mū­sų lai­ko­tar­piui. Šį kar­tą – Kos­to De­reš­ke­vi­čiaus pa­veiks­las „Ket­vir­ta­die­nis“.

IE­VA RUS­TEI­KAI­TĖ Ką tik įvy­kęs kon­kur­sas „Jau­no­jo ta­py­to­jo pri­zas 2012“ ir ge­riau­siais pri­pa­žin­ti dar­bai ke­lia įvai­riau­sių min­čių tiek apie šiuo­lai­ki­nę Bal­ti­jos ša­lių ta­py­bą, tiek apie vi­suo­me­nė­je pro­ble­mi­nė­mis lai­ko­mas te­mas.

Prieš tris sa­vai­tes kvie­tė­me skai­ty­to­jus in­ter­pre­tuo­ti An­ta­no Sa­muo­lio pa­veiks­lą „Bal­to­ji obe­lis“. Kaip vi­sa­da, su­lau­kė­me ne­ma­žai in­ter­pre­ta­ci­jų, tad „Šiau­rės Atėnų“ 42 nu­me­ry­je pub­li­kuo­ja­me tik ke­lias iš jų – kitas ra­si­te in­ter­ne­to pus­la­py­je http://blogas.satenai.lt/konkursas.

VI­DAS POŠ­KUS Į Sie­si­kus iš­va­žia­vo­me pir­mą die­ną po rin­ki­mų, gal to­dėl mies­te be­veik ne­bu­vo žmo­nių ir au­to­mo­bi­lių. „Be­veik kaip Nau­jų­jų me­tų ry­tą“, – nu­spren­dė­me, pro ma­ši­nos lan­gus žiū­rė­da­mi į tuš­čias gat­ves, nu­klo­tas krin­tan­čių gel­to­nų la­pų. Uk­mer­gę pa­sie­kė­me grei­tai, o ten ne­to­li ir Dau­ga­liai. To­lu­mo­je lyg ir pa­si­ma­tė Sie­si­kai.